Londono „Metropolitan” universitetą baigusi psichologė Neringa Bagdonaitė patvirtino, kad pramogų verslo atstovams kyla kur kas didesnė rizika susirgti priklausomybės ligomis.
Studijų metais stažuodamasi garsioje privačioje Lutono klinikoje, esančioje maždaug 50 kilometrų nuo Londono, lietuvė girdėjo ne vieną liūdną išpažintį.
Klinikoje ji sutiko milijonierių, verslininkų, manekenių. Kai kurie jų gydytis atvyko savo noru, kiti – teismo ar tėvų sprendimu.
Gydymas šioje klinikoje trunka 2–3 mėnesius. Joje draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus.
Jeigu pacientai pažeidžia šią taisyklę, gydymas nutraukiamas, o pinigai negrąžinami.
Britai gydytojai riboja pacientų teises, taiko daug suvaržymų. Taip siekiama stiprinti motyvaciją gydytis.
Kartą dešimties pacientų grupė slapta patraukė gerti alaus. Aptikus jų organizme alkoholio, visi buvo išprašyti iš klinikos.
Personalo darbuotojai, netgi klinikos savininkas anksčiau buvo priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų.
Jie iš asmeninės patirties žino: negalima gailėtis pacientų ir jiems nuolaidžiauti.
– Ar nenusivylėte pasirinkta profesija? – paklausiau N.Bagdonaitės.
– Priklausomybės ligų psichologo magistro studijos Didžiojoje Britanijoje – dar naujas dalykas. Tokių specialistų labai trūksta.
Todėl mane tikino, kad tikrai turėsiu, ką veikti.
Lutono klinikos pacientai man paliko daug įspūdžių.
Mane sukrėtė vienas septyniolikmetis narkomanas, svarstęs, ar jam pavyktų daugiau prisišniaukšti kokaino, jeigu šnervė būtų platesnė.
– Kaip mokslininkai aiškina, kodėl žmonės svaiginasi?
– Yra daug priežasčių. Ne paslaptis, kad žmonės taurelėje skandina nesėkmes.
Ypač tai būdinga moterims. Kai jos nusivilia vyrais ir nebetiki meile, užmezga ryšius su buteliu.
Moterys kur kas greičiau tampa priklausomos nuo alkoholio nei vyrai. Tai lemia jų anatominė ir fiziologinė struktūra. Jos labiau pažeidžiamos ir dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų.
Nepaisant to, vyrų alkoholikų Didžiojoje Britanijoje yra dukart daugiau nei moterų. Vyrų bėda ta, kad jie daug rečiau pasveiksta nuo alkoholizmo.
– Kaip greitai išsivysto priklausomybė?
– Psichologinei priklausomybei išsivystyti pakanka dviejų mėnesių girtavimo, o fizinei – trijų mėnesių.
Nustojus svaigintis organizmas išsivalo per savaitę. Tačiau to nepakanka, kad žmogus liautųsi gerti, – jis būna tapęs įpročių vergu.
Psichologinės priklausomybės, kuri susijusi su smegenų veiklos pokyčiais, atsikratyti kur kas sunkiau.
Šios priklausomybės požymiai – nuotaikų kaita, nemiga, dirglumas, pyktis, noras išgerti, nors nėra jokios fizinės priežasties.
– Koks būna pirmasis impulsas? Kodėl žmogus nesąmoningai siekia taurelės?
– Mokslininkai pripažįsta homeostazės teoriją. Jų idėja tokia – jei žmogus patiria stresą ir nesugeba jo įveikti miegodamas, valgydamas, ilsėdamasis ar kitokiais būdais, gresia nervinis išsekimas.
Vadinasi, reikia kaip nors sugrąžinti organizmui pusiausvyrą. Paradoksalu, tačiau geriama siekiant išlaisvinti protą nuo įtampos.
Daug lemia ir asmenybės bruožai – alkoholio griebiasi sunkiai bendraujantys, introvertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys, vieniši bei drovūs asmenys.
Polinkis svaigintis gali būti genetiškai nulemtas arba išmoktas iš tėvų.
Pastebėta, kad dažniau geria asmenys, kurie sunkiai priima sprendimus, dvejoja, blaškosi.
Daug geria ir tie, kuriems trūksta artimųjų paramos ir palaikymo.
Kai gyvenimas pasidaro pernelyg sunkus, slegia dideli įsipareigojimai darbe, skolos, gresia nedarbas, alkoholis veikia tarsi apsaugos nuo tikrovės skydas.
– Koks amžius pavojingiausias, kada įklimpstama?
– Noras atsipalaiduoti nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Svaiginasi tiek jauni, tiek seni.
Bet piktnaudžiavimo įpročiai su amžiumi keičiasi. Pavyzdžiui, trisdešimtmečiams dar rūpi susirasti draugų ar papuotauti.
Keturiasdešimties sulaukęs žmogus jau nebeturi tikslo pritapti prie kitų ir gerti kartu su kitais.
– Ar mokslininkai yra nustatę kokias nors leistinas alkoholio vartojimo normas?
– Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių įsimintų šiuos skaičius: suaugusi moteris per dieną gali suvartoti ne daugiau kaip 2–3 alkoholio vienetus, tai sudaro 2–3 taures vyno po 125 mililitrus.
Per savaitę moteriai yra leidžiama 14 vienetų, bet ne per vieną vakarą.
Vyrams leistina šiek tiek daugiau: 3–4 alkoholio vienetai per dieną, arba 2–3 bokalai alaus, o per savaitę – ne daugiau nei 21 vienetas.
Po sunkių išgertuvių būtinos bent dvi dienos, kad organizmas sugebėtų atsigauti.
Jeigu geriama daugiau ir dažniau, tai – piktnaudžiavimas alkoholiu.
– Kokie gydymo metodai taikomi alkoholikams?
– Skirtingai nei Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje nė vienas specialistas nekalba, kad hipnozė ar kodavimas gali padėti išbristi iš svaigalų liūno.
Netgi Anoniminių alkoholikų sąjūdis daugeliui britų nėra patrauklus.
Populiariausia Anglijoje – psichoterapija ir gydymas medikamentais.
Pastarasis metodas iki šiol Lietuvoje kelia baimę – nerimaujama, kad žmogus gali tapti priklausomas nuo vaistų, nors taip nėra.
– Ar žinote, kaip išvengti priklausomybės?
– Nuo priklausomybės ligų nėra apdraustas nė vienas žmogus.
Kad taip neatsitiktų, žmogus turi mokėti kontroliuoti fiziologinius poreikius – normaliai maitintis, išsimiegoti, sportuoti, laikytis tam tikros dienotvarkės, nepervargti.
Tai padeda išvengti emocinių duobių, nuotaikos svyravimų ir alkoholio vartojimo.
Daug ar mažai?
„Ne paslaptis, kad daugelis pramogų pasaulio atstovų, muzikantų, dainininkų žino tik du būdus, kaip įveikti stresą. Jie arba sportuoja, arba geria”, – kalbėjo muzikos prodiuseris ir dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano.
28 metų vilnietis pripažino, kad scenai atsidavę menininkai neturi didelio pasirinkimo.
„Kūrybingų žmonių dienotvarkė nėra griežta. Muzikantas gali keltis vėlai, o po koncerto ar renginio ilgai neužmigti. Jo gyvenime maža disciplinos, todėl emocijos būna išbalansuotos”, – pripažino Stano.
Dar viena blogybė, verčianti ieškoti užsimiršimo taurelėje, Stano manymu, – savigrauža.
Menininkai kelia sau nepasiekiamus tikslus, išeikvoja daug energijos. Nusivylimas būna dažna būsena, o jos norisi atsikratyti.
Buvęs naktinių klubų vadovas, o dabar renginių organizatorius Alkas Paltarokas pastaruoju metu dažniau kilnoja pieno stiklinę nei vyno taurę.
33 metų vyriškis kas antrą dieną skuba į sporto klubą. Jam norisi gyventi sveikiau, o pagirios – nemaloni būsena.
„Aš norėčiau mažiau vartoti alkoholio. Pažiūrėsime, ar pavyks”, – prisipažino A.Paltarokas, siekiantis įtikinti savo draugus, kad linksmintis galima ir kitaip.
Šiuo metu Italijoje įsikūręs fotomenininkas Rolandas Vilkauskas-Pripsas grįžęs į Vilnių kurį laiką jaučiasi nesavas.
Nors draugų – daug, nėra su kuo pasikalbėti. Vakarėliuose neretai būna pernelyg daug degtinės, o pasigerti fotomenininkui jau nesinori. Blogiausia, kad lietuviai kitą dieną vėl griebiasi svaigalų ir nesugeba išsiblaivyti.
Keturiasdešimtmečio teigimu, didžioji dalis italų linksminasi kitaip – ilgai šnekučiuojasi, gurkšnoja vyną, o ne stipriuosius gėrimus, geria daug vandens. Nebūna, kad kas nors pasigertų ir užmigtų užstalėje.
Vienas standartinis alkoholio vienetas yra:
0,5 l alaus (3,5 proc.) arba sidro;
125 ml vyno;
50 ml spirituoto vyno ar likerio (20 proc.);
25 ml stipraus gėrimo, pavyzdžiui, degtinės (40 proc.).