Turiu gerą draugę, kurią kartais kamuoja baisūs galvos skausmai. Vos pajutusi sopulį, ji skuba išgerti tabletę nuo skausmo. Ji mano, kad vaistai jai padeda. Ir aš taip maniau, kol kartą išgirdau keistą nutikimą… Vieną dieną tvarkydamasi namuose Rasa pajuto gerai pažįstamą galvos skausmą. Ji išsiėmė vaistus, pasidėjo ant stalo ir vėl įsisuko į namų ūkio rutiną. Buvo įsitikinusi, kad tabletę išgėrė, todėl nė kiek nenustebo, kai galvos skausmas po pusvalandžio liovėsi. Tačiau kokia nuostaba ją ištiko pamačius, jog piliulė nepaliesta tebeguli ant stalo!
Tai, kas nutiko mano draugei, nė kiek nenustebins žmonių, jau girdėjusių apie placebo efektą. Mūsų smegenys gali būti ne prastesnis (o gal net geresnis) gydytojas nei šiuolaikinė medicina. Kai tikime ir viliamės, kad kažkas suveiks, taip ir įvyksta.
Placebas – tai netikras gydymas, kuris neturi tiesioginio biologinio poveikio paciento medicininei būklei ar ligos simptomams, tačiau dažnai padeda pasijusti geriau. Placebas nebūtinai turi būti tabletės. Tai gali būti ir kremai, leidžiamieji vaistai, operacijos ar net… mygtukai, kurie neveikia, bet leidžia jaustis taip, tarsi kontroliuotum situaciją, pavyzdžiui, durų uždarymo mygtukai kai kuriuose liftuose.
Placebas labiausiai paplitęs skausmo slopinimo srityje, tačiau gali būti naudojamas ir kitur. Yra žinoma, kad placebas gali ne tik atlikti analgetiko vaidmenį, bet ir gerinti žmogaus fizinę būklę ar net paveikti tokius nesąmoningus procesus kaip širdies ritmas ar hormonų ir neurotransmiterių gamyba. Plačiausiai jis naudojamas atliekant tikrų vaistų efektyvumo tyrimus, kai mokslininkams, vykdantiems eksperimentus, reikalinga kontrolinė grupė.
Placebas ir šamanų rankose
Apie placebo efektą žinoma nuo senų laikų. Senovės Graikijoje, viduramžių ar Renesanso laikotarpiais buvo tvirtai tikima, kad žodžiai turi galią tiek sukelti, tiek išgydyti ligą. Įvairių žolelių mišinių, tepaliukų gamyba, eliksyrų virimas labiau panėšėjo į gydymą placebu nei tikrais vaistais. Šamanų šokiai aplink laužą, kiti į gydymo procesą įtraukiami ritualai paskatindavo žmogų įtikėti išgijimo galia. Ir tai dažnai padėdavo. Iš tiesų, visą senąją mediciną, kol ji netapo mokslu, iš dalies galima laikyti placebo efektu.
Pirmuoju rašytiniu šaltiniu apie placebo naudojimą laikoma 1580 m. parašyta Michel de Montaigne „Esė“, kurioje pasakojama apie hipochondriką, pagydytą įtaiga ir be jokių vaistų. XIX a. medicina pasuko materialistiškesne linkme, todėl buvo nustota tikėti proto galia gyjant. Tačiau net ir tuo metu buvo šaltinių, teigiančių, kad protas ar tiesiog vaizduotė turi poveikį gyjant. 1785 m. B. Franklin vienas pirmųjų naudodamas hipnozę parodė, kad žmogaus reakcijos yra grįstos tuo, kuo jis tiki, o ne tuo, kas vyksta iš tikrųjų.
Po Antrojo pasaulinio karo placebas buvo daugiau naudojamas moksliniuose tyrimuose nei praktiškai gydant, nes atsirado gausybė naujų ir efektyvių vaistų. Šiuolaikinė medicinos etika reikalauja, kad pacientas būtų informuotas, jei jam skiriamas placebas. Tokia praktika iš dalies panaikina placebo efektyvumą, tačiau kai kurie nauji tyrimai rodo, kad placebas veiksmingas net ir tada, kai žmogus apie jį žino. Tai patvirtina T. Kaptchuk bandymas. Šio mokslininko tyrime dalyviams buvo paaiškinta, kad jiems duodamos placebo tabletės, kurios jokios gydomosios galios neturi. Jiems taip pat pasakyta, kad placebas yra efektyvus, kai pacientai tiki jo poveikiu. Nors dalyviai ir žinojo, kad vaistas netikras, jis vis tiek buvo veiksmingas!
Kaip tai paaiškinti?
Manoma, kad placebo efektą lemia du psichologiniai mechanizmai. Pirma – tikėjimas, antra –sąlyginių refleksų formavimas (aplinkybių, kuriomis anksčiau kūnas pradėdavo sveikti, sudarymas). Sąlygų sudarymas (sąlyginių refleksų formavimas) daugeliui gerai žinomas iš I. Pavlovo eksperimentų su šunimis, kai, sudarius tam tikras sąlygas (kurį laiką kartu su skambučiu paduodamas ėdalas, vėliau naudojamas vien skambutis), šunims išsiskirdavo seilės net nematant ėdalo. Taip bandoma paaiškinti ir placebo efektą. Jei esame įpratę, kad išgėrus tabletę galvos skausmas liaujasi, tai jis baigsis ir tada, kai išgersime paprastą cukraus tabletę, kurioje nėra jokių veikliųjų medžiagų (ar tabletės išvis neišgersime, tik manysime, kad išgėrėme).
Placebo efektas puikiai atskleidžia minčių ir įsitikinimų jėgą – jie gali smegenis paveikti fiziškai. Tyrimai rodo, kad žmonių, tikinčių, kad skausmas sumažės, organizme išsiskiria natūralūs kūno gaminami nuskausminamieji – endorfinai. Vienas įdomus tyrimas rodo, kad stiprų skausmą patiriantiems pacientams, kuriems vaistus nuo skausmo suleisdavo jiems matant, skausmas nuslopdavo dvigubai daugiau nei tiems, kuriems tuos pačius nuskausminamuosius suleisdavo be jų žinios kitų procedūrų metu.
Šiuolaikinės technologijos leidžia išsamiau tyrinėti placebo veikimo fiziologinius mechanizmus. Sudėtingos smegenų stebėjimo procedūros leidžia pamatyti, kaip jis veikia, pavyzdžiui, gydant nuo Parkinsono ligos. Čia dėl placebo efekto smegenyse ima gamintis daugiau dopamino. Tai rodo, kad placebo veikimo biocheminis mechanizmas yra analogiškas tradiciniam mechanizmui, kuris veikia gydant įprastais vaistais.
Daugiau skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje.