Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad narcisizmas ir kūrybiškumas tvirtai susiję tarpusavyje. Ne paslaptis, kad kūrybiški žmonės neabejoja savo reikšmingumu ir trokšta aplinkinių dėmesio. Ypač daug narcizų tarp dailininkų, aktorių, verslininkų ir išradėjų.
Norėdami įsitikinti, kad jie teisūs, mokslininkai atliko eksperimentą. Jie surinko studentų grupę ir padalijo juos į 76 poras, paprašę sukurti filmo koncepciją ir papasakoti ją pašnekovui. Kai savo idėjas pateikė žmonės, turintys polinkį į narcisizmą, jie padarė pašnekovui 50 proc. Stipresnį įspūdį, palyginti su žmonėmis, neturinčiais tokių savybių.
Šis bruožas buvo įvertintas priklausomai nuo to, ar žmogus sutiko su tvirtinimu: „Mažai tikėtina, kad kas nors anksčiau būtų siūlęs panašią filmo idėją.“ Įdomu tai, kad skaitant narcizų išklotas popieriuje idėjas, eksperimento dalyviai įvertino jas ne geriau nei kitų parašytas idėjas.
Po pirmojo eksperimento, mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar narcisizmas turi įtakos, kad sėkmingai klostytųsi verslas. Todėl mokslininkai 292 žmones padalijo į atskiras komandas po keturis dalyvius. Po to jų buvo paprašyta sukurti verslo projekto eskizą.
Paaiškėjo, kad kai grupėje buvo 3-4 narcizai, jie paprastai ilgai aptarinėjo ir stengėsi gerinti projektą, neiškeldami daug idėjų. Analogiška situacija buvo ir grupėse, kuriose nebuvo narcizų. Tačiau produktyvesnės kuriant naujas idėjas buvo tos grupės, kur narcizų buvo bent pusė.