Antikinis vyras turėjo pasižymėti įprastiniu savybių rinkiniu: agresija plačiąja prasme, t. y. mokėjimu pasakyti „ne“, jėga ir nepriklausomybe, taip pat seksualiniu pajėgumu. Pasaulis, kuriame gyveno žmonės, – juos supantys plėšrūnai, medžioklės grobis, priešai – nebuvo silpni kvailiai, todėl vyras, be visa ko, turėjo dar būti gudrus, vikrus bei mokantis žaibiškai priimti sprendimus.
Jei jis pasižymėjo šiomis savybėmis, žmona atleisdavo jam visas testosterono nulemtas vyriškos giminės silpnybes: siaurą, į tikslą sutelktą dėmesį, nekalbumą, šiokią tokią empatijos stoką, menką sugebėjimą užjausti ir prižiūrėti mažus vaikus. Vyriškos savybės nusverdavo ir žmona sakydavo: „Mano vyras geras, nes jis narsus karys, puikus medžiotojas, be to, su manimi mylisi. Sutinku, jis nelabai kalba, užtat rūpinasi ir kartais moka mane pralinksminti!“
Praėjo tūkstantmečiai. Šiuolaikinis vyras dažniausiai gyvena civilizuotame mieste. Rytais jis išvyksta su automobiliu į darbą, o vakarais žiūri televizorių arba sėdi prie kompiuterio. Laukinių žvėrių vietą užėmė pravažiuojantys automobiliai, karai tapo retesni, o maisto galima sumedžioti artimiausiame prekybos centre. Svarbiausia savybe tapo mokėjimas užsidirbti pakankamai pinigų, o į raumenis, agresyvumą bei reakciją didelio dėmesio niekas nekreipia.
Vyras gali gurkšnodamas alų tukti, nebent dalyvautų kultūristų varžybose, žaistų vietinėje futbolo ar krepšinio komandoje. Tačiau ir tuo atveju tai būtų daugiau jo pomėgis, o ne vyriškumo įrodymas.
Na, o ko iš jo tikisi šiuolaikinė žmona? Ji vis dažniau kalba, kad jai trūksta kalbėjimosi su juo, kad jis nelabai supranta ją ir vaikus, be to, jis nori daugiau sekso, nei jai reikia. Kartais ji, atvirkščiai, skundžiasi, kad jis nustojo su ja mylėtis, užtat žiūri pornografiją. Panašu, kad moterys per tą laiką spėjo pakeisti savo lūkesčius vyrų atžvilgiu. Ar stiprioji lytis spėjo persiorientuoti?
Britų psichologas John Rowen ir amerikietis Aaron Kipnis, tyrinėdami vyriškumo istoriją, priėjo išvadą – vyras evoliucionuoja! Be dviejų tradicinių vyrų tipų, jie nustatė ir trečią, kuris tik kuriasi. Tipai skiriasi savo siekiais ir savybėmis.
Pirmasis tipas – herojiškas senų laikų vyras.
Tai – „kietas vyras“, jo bruožai:
fiziniai: tvirtas, stiprus, dominuojantis, valdantis, potencialus žudikas ar kareivis; išvystęs savo savybes tapdavo ponu ir šeimininku;
emociniai: uždaras, bukas, reiklus, ciniškas, susijaudinantis nuo sekso ir nuo to, kas su juo susiję, gyvybingas, perdėtai atsakingas;
protiniai: analitinio proto, aiškiai atskiriantis juoda ir balta, gerbiantis hierarchiją, „linijininės logikos“, besiremiantis taisyklėmis ir įstatymais; išvystęs savo protines savybes – potencialus gydytojas;
dvasiniai: patriarchališkas, tikintis vieną dievą, absoliutus, nejudrus, susiskaldęs, dogmatiškas; išvystęs šias savybes – potencialus šventikas.
Žinoma, kalbėdami apie tikėjimą omenyje turime patriarchalines religijas, kai pagrindiniais dievais tampa vyriškos personos – pradedant nuo Dzeuso ir Jupiterio ir baigiant Dievu Tėvu, Jahve ar Alachu.
Įdomu, kad būtent apie tokius vyrus senesnės kartos moterys atsidususios sakydavo „vyrai mūrai“. Ir būtent tokie stipriosios lyties atstovai tampa šiuolaikinių veiksmo filmų bei populiariausių kompiuterinių žaidimų – pirmo asmens šaudyklių – herojais.
Prisiminkime, kokiu emocionalumu ir iškalba pasižymi Bruce‘o Williso, Stalonės, Schwarzeneggerio herojai! Pažaiskite „Doom“, „Half-life“, „Duke Nukem“, „Crysis“ šaudyklėmis. Visur matysite didelius raumenis, minimalią iškalbą, o daugelį problemų herojus sprendžia stambaus kalibro šautuvo šūviu ir kojos spyriu. Sakome, kad tokie herojai atitinka labai menko išsivystymo paauglio psichiką.
Tačiau šiuos filmus ir šaudykles dažnai mėgsta fiziškai silpni bei jautrūs berniukai… Galime pasakyti, kad taip jie kompensuoja savo menkesnį vyriškumo jausmą, tačiau kodėl pasaulis kompensacijai nepasiūlė jiems nieko geresnio?
Beje, šių herojų savybės yra aiškiai įgimtos: vyrauja geri fiziniai duomenys, tiesus, loginis mąstymas ir menkas emocinis išsivystymas. Nors, žinoma, iš prigimties silpnas berniukas galėtų kilnoti svarmenis ir spręsti kryžiažodžius, tačiau vargu ar jis galėtų persiorientuoti, jei jo prigimtinės savybės labiau atitiktų antrąjį tipą.
Daugiau skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje.