– Kodėl dažniausiai moterys tampa skyrybų iniciatorėmis? – paklausiau psichologės psichoterapeutės Ritos Zykienės.
– Moterys imasi pokyčių, kai joms tampa nepatogu gyventi. Jų iniciatyvą skirtis kartais lemia pragmatiškos priežastys.
Jeigu vyras pradeda dalintis savo atlyginimu su meiluže, o namuose likę vaikai neturi ko valgyti, žmona siekia įforminti skyrybas, nes vaikams greičiau priteisiamas išlaikymas.
Tačiau moterys dažnai nežino, kad galima prisiteisti alimentus ir neišsiskyrus su sutuoktiniu.
– Sužinojusios apie partnerio neištikimybę vienos moterys nutaria skirtis, o kitos – ne. Kas tai lemia?
– Ar moteris kovos už santuoką, ar skubiai skirsis, lemia daugybė priežasčių: moters asmenybė, charakteris, jausmai vyrui, vaikų jausmai tėvui, finansinės aplinkybės.
Sprendimą skirtis provokuoja žeminantis vyro elgesys, kai jis, neslėpdamas flirto ar naujo romano, parsiveda meilužę į namus, supažindina su ja vaikus, tėvus, bendradarbius, vyksta su ja į visuomeninius ir privačius renginius.
Jei vyras slepia nuotykį, kartais moterys toleruoja tokį gyvenimą.
Vienoms svarbus ištekėjusios moters statusas, šeima visuomenės akyse, o kitos aukojasi dėl vaikų, laukia, kol jie taps savarankiški.
Yra dar viena svarbi priežastis, dėl kurios vis dažniau išyra šeimos. Šiuolaikinės moterys dažnai nutaria skirtis, kai įsitikina, kad sutuoktinis neištikimas su kitu vyru.
Lietuvių moterų tolerancija biseksualių vyrų atžvilgiu turbūt silpniausia Europos Sąjungoje.
– Sakoma, kad skyrybos reiškia pralaimėjimą.
– Pralaimėjimas tampa akivaizdus, kai skyrybos turi įtakos vaikų emocijoms, jų psichinei sveikatai. Nei dovanos, nei pramogos vaikams negali atstoti gyvenimo su abiem tėvais.
Didžiausia dovana vaikui – tėvų buvimas, jų gebėjimas dalintis kasdieniais rūpesčiais, džiaugsmais.
Į skyrybas jautriai reaguoja ir poros tėvai. Skyrybos sukrečia kelių kartų gyvenimą.