Be to, toks lankstus darbo grafikas suteikia galimybę mėgautis pačiu darbo proceso ir patirti malonumą iš paties darbo. Mat tada žmogus išvengia veiksnių, trukdančių susikaupti ir keliančių stresą bei įtampą. Prie tokių veiksnių priskiriama kompanijos darbo strategija ir taktika, susitikimai su kolegomis ir vadovybe bei informacijos perteklius.
Anot tyrėjų, kompanijų vadovams vertėtų įsidėmėti tyrimo rezultatus, kad galėtų pakelti bendradarbių pasitenkinimą darbu ir, suprantama,darbo našumą. Todėl mokslininkai siūlo, pavyzdžiui, apriboti gamybinių pasitarimų bei tarnybinės korespondencijos skaičių.
Tačiau britų mokslininkai laikosi kiek kitos nuomonės dėl šio amerikiečių mokslininkų, dirbančių Viskonsino universitete, atlikto tyrimo: „Jei turima galvoje vien septynių dienų darbo savaitė, tai jaustis patenkintais gali nebent tik „darboholikai“, kuriems laikas, praleistas nedirbant – kančia. Tačiau jiems darbo vieta – nėra svarbu. Svarbiausia, kad yra darbas.“
Taip pat britai neslepia, kad ši tema – rimtesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. “Žmogus eina į darbą tik dirbti ar dar ir bendrauti? Tik atsiskyrėliui nėra poreikio bendrauti su kitais žmonėmis. Todėl bendravimas – neatsiejama bet kurio darbo dalis“, - tvirtino britų mokslininkai.
Anot jų, svarbi teorija, kuria remiantis moterims darbas turi susidėti iš 80 proc. bendravimo su kolegomis, įtraukiant ir kavos ar arbatos gėrimą ir tik 20 proc. iš pačios darbinės veiklos.
Paaiškinimas paprastas: uždirbti pinigus – vyrų prioritetas. O kadangi moterys yra labiau emociškos ir lankstesnės būtybės, joms tiesiog būtinas nuolatinis naujų įspūdžių gavimas ir galimybė išsikalbėti. O kai nėra skubių ir neatidėliotinų reikalų, darbo diena prasideda nuo tokio „ritualo“: arbata, kava, apsikeitimas nuomonėmis ir apkalbos.
„Dabar „vyriškos“ moterys ir „moteriški“ vyrai priversti pirmiausia uždirbti pinigų, o jau paskui „praslysta“ moteriško tipo elgesys.
Juo labiau, kai vis populiaresnis tampa virtualus bendravimas ir darbas „per atstumą“ kai kam tai gali būti tikras išsigelbėjimas. Tačiau tokiems žmonėms vertėtų susimąstyti ir dėl bendravimo gyvai, kad neatsirastų įvairių fobijų, tarp jų ir realaus gyvenimo baimė“, - padarė išvadą britų mokslininkai.