Ar mes – susvetimėjusi tauta? Panašu, kad taip: neiname balsuoti, nes esame nusivylę (ne) savo (ne)rinktais atstovais, nežinome, už ką balsuoti, teisinamės, kad nė vieno kandidato nepažįstame. O nepažįstame, deja, ne tik savo (ne)rinktos valdžios, bet dažnai ir kaimynų, bendradarbių, vaikų mokytojų.
Burnojame po vieną, sėdėdami prie televizoriaus. O ką darome masiškai? Na, kol kas tik emigruojame. Bet ir pasiekę išsvajotą „gerą“ gyvenimą, pamirštame, iš kur esame kilę, ir lietuvis lietuviui ne visada būna draugu. Nejau nebeprisimename tokio gražaus katino Leopoldo paraginimo: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“?
Jei mintimis grįžtume į vaikystę, turbūt prisimintume beveik visus kaimynus – su kuo statėme smėlio pilis, šokinėjome per gumytę, lošėme kvadratą ar ėjome į pirmuosius pasimatymus. Greičiausiai atmintyje atgytų ne tik mūsų pačių simpatijos, bet ir vaizdas, kaip rausdavo mergaičiukė taškuota suknute, pakibinta kietuolio.. Tikriausiai tiksliai pasakytumėte, ką dirbo jų tėvai ir kokie jų brolių ir seserų vardai. O ar galėtumete tai pasakyti apie dabartinius kaimynus?
Sutarti su kaimynais verta ne tik dėl praktinės naudos – kad būtų iš ko pasiskolinti druskos, palikti prižiūrėti vaikus ar priminti, kad kieme džiūsta skalbiniai. Tvirti ryšiai su šalia gyvenančiais žmonėmis gali suteikti saugumo, reikalingumo jausmus ir jei ne dvasios ramybę, tai bent gerą miego kokybę. Jei „niekšeliai“ kaimynai, eilinį kartą triukšmaujantys iki paryčių darbo dieną, sužinotų, kad auginate du mažus vaikus, dirbate po 12 val. per dieną, ruošiatės sunkiam egzaminui ir apskritai mėgstate ramybę, ne iš jūsų stipraus barbenimo į sieną ar radiatorių ir grasinimo iškviesti policiją, o kitomis, gerokai civilizuotesnėmis aplinkybėmis, galbūt vakarėliams jau seniai būtų radę gerokai tinkamesnę vietą ir neturėtų nė menkiausio noro bandyti jūsų kantrybės.
Jei namo bendruomenė stipri, tikėtina, kad civilizuotai bus sprendžiami ne tik laiptinės remonto, kiemo tvarkymo, stogo dengimo klausimai, bet sulauksite paramos ir ištikus asmeninei bėdai. Juk po vieną mojuodami rankomis stipraus kryptingo vėjo niekada nesukelsime. Stipri bendruomenė – tai galimybė kartu kurti aplinką, priimti atsakingus sprendimus ir efektyviai kovoti dėl savo interesų.
Gary W. Evans siekė išsiaiškinti skurdo įtaką paauglių elgesiui. Mokslininkas atrinko tyrimo dalyvius paskutiniais praėjusiojo amžiaus metais, kai jiems buvo 8–10 metų. Maždaug pusė jų augo skurde, kiti – vidutines pajamas gaunančiose šeimose. Evans su kolegomis periodiškai fiksuodavo tiriamųjų sveikatos būklę ir rizikos faktorius. Sulaukę maždaug 17 metų amžiaus tyrimo dalyviai kartu su savo motinomis užpildė klausimynus apie socialinius ryšius, nurodė, kiek artima buvo bendruomenė ir kiek joje buvo socialinės kontrolės.
Pavyzdžiui, mamos sprendė, kiek jos linkusios sutikti su teiginiu, kad „vienas iš mano kaimynų imtųsi veiksmų, jei pamatytų kažką bandant parduoti narkotikų vaikui ar jaunimui“, o paaugliai turėjo įvertinti, ar yra suaugusiųjų, kurių jie galėtų paklausti patarimo. Jei taip pat atsakė į klausimus apie elgesį (pavyzdžiui, rūkymą), buvo išmatuotas jų ūgis ir svoris. Kaip ir tikėtasi, paaugliai iš nuskurdusių šeimų buvo labiau linkę rūkyti, o jų kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei paauglių iš vidutines pajamas gaunančių šeimų. Tačiau neturtingi paaugliai, kurie sulaukė didesnio socialinio palaikymo, buvo mažiau linkę rūkyti, o jų KMI buvo mažesnis nei paauglių, kurių socialiniai ryšiai nebuvo tokie stiprūs ir gausūs.
„Stipri bendruomenė padeda užkirsti kelią negatyviems skurdo padariniams“, – teigia Evans. Jo manymu, paaugliai stipriose bendruomenėse mato geresnius elgesio pavyzdžius, todėl užauga atsakingesni. Harvardo universiteto profesorius Robert D. Putnam nurodo ir kitus tvirtų kaimyninių ryšių privalumus: „Žemiausi nusikalstamumo rodikliai fiksuojami tuose rajonuose, kur žmonės žino savo kaimynų vardus. Atsiribojus nuo kitų, kenčia ir mūsų sveikata – šansai numirti per artimiausius dvylika mėnesių sumažėja perpus įsitraukus į vienokią ar kitokią grupės bendraminčių veiklą. Socialinė izoliacija yra toks pat didelis mirties rizikos faktorius kaip ir rūkymas.“
Stiprus palaikymo tinklas kaimynystėje naudingas visiems. Jis lemia pozityvų vaikų tobulėjimą, švaresnes, draugiškesnes ir saugesnes viešąsias erdves, ekonomines perspektyvas ir sveikatos būklę. Kanadoje atlikta bendruomenių sveikatos apklausa parodė, kad žmonės, turintys stiprų bendruomenės jausmą, teigia esantys geresnės sveikatos bei dažniau užmezga glaudesnius ryšius su kitais asmenimis.
Įrodyta, kad platesnius ir tvirtesnius socialinius ryšius užmezgę žmonės gyvena ne tik sveikiau, bet ir ilgiau. Howard Friedman, apibendrinęs dešimtmečius trukusio tyrimo duomenis, pastebėjo, kad žmonės, kurių socialiniai ryšiai buvo platesni ir kurie daugiau padarė kitų asmenų labui, gyveno ilgiau – padėti kitiems buvo netgi svarbiau, nei jausti, jog esi mylimas ir rūpi aplinkiniams. Tai – netikėtas, tačiau logiškas atradimas. Jei esi mylimas tik keleto žmonių, jie gali išsikraustyti, nustoti rūpintis arba numirti. Žmonės, kurie rūpinasi kitais, yra labiau linkę užmegzti ir išlaikyti draugystes nuolat.
Daugiau skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje.