– Kokio meno reikia šiuolaikinei visuomenei? – pasiteiravau R.Bačiulytės.
– Tiek psichoterapeutai, tiek psichologai šiandienę visuomenę vadina narcizų visuomene.Ji labai paviršutiniška, orientuota į įvaizdį, siekia greitų rezultatų, staigaus pripažinimo. Tokio žmogaus asmenybės struktūra – tuščia, todėl priimti ir suvokti meną – ne jam. Skubantis, paviršutiniškas žmogus meną vartoja, o ne išgyvena, nes tam reikia skirti laiko.
Akivaizdus pavyzdys – grožinė literatūra.
Jei žmogus perskaitė romaną, tai dar nieko nereiškia. Paklauskite, ką jis suprato, kas sujaudino? Retas pasakys.
Skubėdami nebespėjame iki galo panaudoti savo juslių – regos, lytėjimo, klausos, uoslės, skonio, ir daug įdomios informacijos lieka nepažinta.
– Kur link tai veda?– Sunku numatyti, bet akivaizdu, kad žmonija tampa vis lėkštesnė. Galbūt taip ir turi būti. Menas prisitaiko prie skubančio, vartoti įpratusio žmogaus – tampa ryškesnis, labiau atkreipiantis dėmesį. Kartą su garsiu Lietuvos dailininku šnekėjomės apie paveikslus, kuriuose pavaizduotas kraujas, kūno dalys. Man tai neatrodė priimtina.
Išgirdau įdomią mintį, kuriai pritariau: „Meno funkcija – ne tik patenkinti estetikos poreikį, bet ir šokiruoti: sužadinti jausmus, mąstymą, peržvelgti savo vertybių sistemą”. Tai išties svarbu.
Galbūt pajutęs gilesnių jausmų alkį žmogus atsigręš į klasikinę tapybą, literatūrą, muziką?
– Šiuolaikinės technologijos leidžia kiekvienam pasijusti menininku – fotografuoti, filmuoti ar įrašinėti dainas. Kaip vertinate šiuos pokyčius?
– Teigiamai, nes menas – labai svarbi saviraiškos priemonė. Saviraiškos poreikį žmogus jaučia nuolatos.
Šiuolaikinės technologijos suteikia daug galimybių kurti. Ilgainiui kiekybė turėtų virsti kokybe.