Eksperimento dalyviai sutuoktiniai susėdo nugaromis. Vienam partneriui pasakius dviprasmišką frazę, kitas turėjo ją interpretuoti. Mokslininkai parinko įprastines, kasdienes frazes, siekdami išsiaiškinti, ar mylimieji jas supras geriau, nei tą pačią užduotį atlikdami su nepažįstamaisiais. Sutuoktiniai buvo įsitikinę, kad šias užduotis jie atliks nesunkiai.
Tačiau realybė parodė ką kita. Kaip teigia tyrimo vadovas Savitsky, nors sutuoktiniai tikėjosi vienas kitą suprasti geriau nei nepažįstamuosius, rezultatai žaidžiant šį žaidimą su sutuoktiniu ir nepažįstamuoju buvo praktiškai vienodi. Žmona, sakydama „čia darosi karšta“ ir taip norėdama užsiminti vyrui, kad jis įjungtų kondicionierių, gali nustebti, kai jos vyras nusimes drabužius. Sutuoktiniai pervertina savo komunikacijos galimybes ir taip atveria kelią galimiems nesusipratimams. Išvada viena: jei norite būti suprastas, sakykite tiesiai, vengdamas užuominų, užuot naiviai tikėjęsis, kad kitas jus supras.
Artumas sukelia įžvalgos iliuziją. Mes manome, kad draugas ar mylimasis mus puikiai supranta ir iš kelių žodžių, todėl bereikalingai neaušiname burnos detalėms. Susitikę su nepažįstamaisiais mes suteikiame detalesnę informaciją, nes žinome, kad jis nieko apie tai nežino. Buvo atliktas kitas eksperimentas: studentai buvo uždaryti į atskiras patalpas, atskirtas stiklu. Tam tikri patalpos objektai už stiklo sėdintiems tiriamiesiems nebuvo matomi.
Vienas iš tiriamųjų paprašydavo partnerio patraukti tam tikrą objektą, kurį kitas galėjo interpretuoti dviprasmiškai. Tarkime, paprašius patraukti pelę, studentas galėdavo patraukti arba kompiuterio pelę arba žaislinę pelę, kurios prašantis asmuo nemato. Štai ką parodė rezultatai. Jei patraukti pelę paprašydavo draugas, kitas tiriamasis delsdavo ilgiau, galvodamas, kurią pelę jam patraukti.
Tačiau jei prašydavo nepažįstamas žmogus, tiriamasis daug greičiau teisingai interpretuodavo žinią (jis žinojo, kad pliušinės pelės kitas tiriamasis nemato, todėl patraukdavo kompiuterinę pelę). Tai rodo, kad bendraudami su artimaisiais prisiimame egocentrišką poziciją, ignoruodami faktą, kad informacijos (apie paslėptą pelę), kurią mes žinome, draugas gali nežinoti. Kitaip tariant, mes dažnai klaidingai manome, kad artimieji žino tai, ką žinome mes, todėl manome, kad kitas mus lengvai supras iš užuominų. Taigi jei norite susikalbėti, sakykite tiesiai, be užuominų ir naivaus tikėjimosi, kad kitas turi jus suprasi teisingai.