Pitsbergo universiteto mokslininkai nustatė, kad liūdesio ir melancholijos rizikos veiksnys paauglystėje yra per dažnas muzikos klausymasis.
Penkis savaitgalius mokslininkų komanda tyrė 106 jaunuolius, iš kurių 46 buvo nustatyta klinikinė depresija. 60 kartų nereguliariais intervalais tyrėjai kvietėsi po vieną tyrimo dalyvį ir jo klausė, kuo jie buvo užsiėmę tam tikrą akimirką – ar žiūrėjo televizorių, filmą, ar klausėsi muzikos, žaidė kompiuterinius žaidimus, naršė internete, o gal skaitė laikraščius, žurnalus arba knygas. Mokslininkai tyrė atskirų šių medijų poveikį.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jaunuoliai, kurie laisvalaikiu dažnai klausydavosi muzikos, depresija sirgo daugiau nei aštuonis kartus dažniau nei tie, kurie muzikos klausydavosi tik retkarčiais. Tie jaunuoliai, kurie dažnai skaitydavo knygas, depresija sirgo nepalyginamai rečiau – tik dešimtadalis jų. Likusios medijos jaunuolių depresijos vystymuisi neturėjo jokios reikšmingos įtakos.
Ryšys tarp muzikos ir depresijos mokslininkams iki galo dar nėra aiškus. „Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, ar depresyvūs žmonės muzikos klausosi tam, kad pabėgtų nuo liūdesio, ar atvirkščiai – per dažnas ir nekontroliuojamas muzikos klausymasis sukelia depresiją“, – sakė tyrimo vadovas Brianas Primackas.
Intuityviai galima būtų manyti, kad muzika žmogų labiau išjudina ir dažniau pralinksmina negu kad nuliūdina. Tačiau šį fenomeną prieš kelerius metus tyręs Londono Roehamptono universiteto psichologas Chanzigas Mohiyeddinis sako, kad tai nebūtinai yra taisyklė.
Jis nustatė, kad kai kurie žmonės, būdami niūrios nuotaikos, sąmoningai klausosi liūdnos muzikos. Jie klausosi muzikos ne tam, kad išsilaisvintų iš depresiškos nuotaikos, o tam, kad muzikoje rastų atgarsį savo melancholijai.
Matyt, niūrios nuotaikos atspindys muzikoje juos guodžia, tuomet vidinis ir išorinis pasaulis emociškai susilieja. Ar kas nors klausosi linksmos muzikos, kai jaučiasi itin prastai?
Pitsbergo universiteto tyrėjai, nustatę teigiamą knygų skaitymo poveikį norint išvengti depresijos, sukėlė nuostabą gerąja prasme. Šis rezultatas prieštarauja nusistovėjusiai nuostatai apie vienišus ir nedrąsius knygų graužikus, kurie neturėdami draugų realiame pasaulyje slepiasi netikrame.
Akivaizdu, jog yra visiškai priešingai – knygos suteikia gyvenimo džiaugsmą, o ne galimybę pabėgti nuo gyvenimo.