– Kokios turi būti atostogos, kad po jų jaustumeisi geriau?
– Žmonės, kurie yra smalsūs, aktyvūs, ir atostogauti mėgsta aktyviai. Jų nė surišęs neišlaikysi paplūdimyje ar prie viešbučio „viskas įskaičiuota” baseino. Jiems svetimų kraštų pažinimas keliaujant automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis – atgaiva.
Mažiau aktyvūs, drovesni puikiai jaučiasi kur nors sodyboje prie ežero ar laukiniame paplūdimyje.
– Ar geros atostogos – tos, kurioms išleidžiama daug pinigų?
– Atostogų kokybė priklauso ne nuo piniginės, o nuo kūrybiškumo.
Taupantys pinigus sugeba net ir tolimas šalis aplankyti nebrangiai, jei patys ieško bilietų, nakvynės vietų. Norint gyventi taupiai, reikia būti aktyviam. Už pasyvumą visada tenka susimokėti.
– Kiek svarbi draugija? Ar tiesa, kad atostogos išryškina šeimos nesutarimus?
– Labai svarbu ir su kuo ilsimasi. Jei tenka kęsti nemalonų asmenį, kyla įtampa, švaistoma energija.
Kita vertus, atsipalaidavę žmonės labiau atsiskleidžia. Išryškėja silpnybės: kategoriškumas, kaprizingumas, emocinis nestabilumas, noras kontroliuoti. Todėl neretai kai kurie per atostogas išsenka ir svajoja kuo greičiau grįžti į darbą.
Jei sutuoktiniai nesugeba susikalbėti, susitarti, bijo jausmų, per ilgą kartu praleistą atostogų laikotarpį problemos dar labiau paaštrėja.
Jau kokį dešimtmetį pastebiu, kad vasarą ir rudens pradžioje padaugėja porų ir šeimų, besikreipiančių psichologinės pagalbos.
– Ar pateisinamas šeimos narių noras atostogauti atskirai?
– Atostogos atskirai – arba labai gerai sutariančių, arba, atvirkščiai, – prastai sutariančių porų ženklas.
– Ar ką nors laimi tie, kurie iš viso atsisako atostogų?
– Tam, kuris negali nė savaitei atsiplėšti, darbas greičiausiai – asmenybės problemų priedanga.
Nėra geležinių žmonių, tik daugelis tai ignoruoja, kol vieną dieną užpuola depresija, nemiga, sušlubuoja širdis, pakyla kraujospūdis.
Bet pirmiausia nukenčia santykiai – pervargęs žmogus tampa dirglus, pyksta dėl smulkmenų.
