- Dabar aš į tai žiūriu skeptiškai. Viena mūsų studija tyrė fiziškai neįgalių ir sveikų žmonių sapnų skirtumus. 50 respondentų vedė sapnų dienoraštį. 4 respondentai buvo nuo gimimo paralyžuoti, 10 – kurčnebyliai, 36 – sveiki.
- Ir?
- Rezultatai mane apstulbino. Tie, kurie nuo gimimo nėra girdėję garsų – sapnavo smuiko koncerto garsus, ir tai, kad jie gali kalbėti ir klausytis, paralyžiuotieji sapne galėjo vaikščioti. Keliuose sapnuose žmonės sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, tačiau tai buvo fiziškai sveikų žmonių sapnai. Taip pat pastarieji sapnavo ir tai, kad jie negali girdėti garsų ar kalbėti. Pagrindinė gyvenimo dalis – neįgalumas, neįgalių žmonių sapnuose neatliko jokio vaidmens. Kitaip tariant, tai ką sapnuoja žmogus, pasako stebėtinai mažai apie jį.
- Ar neįgalieji taip kompensuoja savo apribojimus išgyvendami svajonę judėti, kalbėti ar girdėti savo fantazijose?
- Dar S.Freudas manė, kad pagrindinė sapnų funkcija yra kompensuojamasis pasitenkinimas. Tačiau jei taip iš tikrųjų būtų, tai neįgalieji turėtų itin dažnai sapnuoti tokius sapnus, bet taip nėra. Gebėjimas kalbėti, girdėti ar vaikščioti neįgaliųjų sapnuose neatliko didesnio vaidmens nei fiziškai sveikų žmonių sapnuose. Mūsų vertinimu, sapnai nėra apie norų išsipildymus.
- Žmonės, kurie yra nuo gimimo neįgalūs, tai priima kaip normalią būseną ir jiems nereikia to apdoroti sapnuose?
- To aš negaliu visiškai atmesti. Tačiau visi mūsų neįgalūs respondentai per pokalbį prieš tyrimą pabrėžė, kad jų neįgalumas juos vargina ir kad jie svajoja būti sveikais.
- Mūsų sapnai yra užkoduoti simboliais. Galbūt jie tiesiog nesugebėjo jų iššifruoti?
- Sapnų dienoraščius tyrė keturi mokslininkai. Viena iš jų buvo psichoanalitikė, kuri savo darbe remiasi S.Freudo teorijomis. Tačiau ir ji negalėjo atpažinti, kurie sapnai yra neįgaliųjų, o kurie fiziškai sveikų respondentų. Kiti mokslininkai – elgesio ir pokalbių terapeutės ir psichologinio išsilavinimo neturintis fizikas – sapnus atskirdavo dažniau.
- Kai kurie mokslininkai, tiriantys smegenis, mano, kad sapnai yra kažkas panašaus į nervų audras, kurios kyla visiškai atsitiktinai ir neturi jokios didesnės reikšmės.
- Į tai aš žiūriu irgi skeptiškai. Sapnai gali būti labai skirtingi. Svarbus sapnų faktorius yra priekinė smegenų žievė, kuri miegant yra aktyvuojama, o realiame gyvenime yra atsakinga už racionalius sprendimus. Daugelis sapnų man atrodo kaip nesutvarkyti kambariai, kuriuose ką tik siautė vaikai. Kartais į tuos sujauktus kambarius užeina griežta mama, t.y. priekinė smegenų žievė, kuri bando įvesti tvarką. Tokie yra mūsų tyrimo rezultatai – priekinės žievės intervencija kai kuriems sapnams suteikia prasmę ir daro juos suprantamus.
- Tai yra sapnų, kurie, kaip tikina psichoanalitikai, iš tikrųjų neša žinią?
- Taip drąsiai aš negalėčiau teigti. Aš manau, kad sapnai yra kūrybinio mąstymo forma. Šioje ypatingoje būsenoje mes išgyvename istorijas ir jausmus naujuose kontekstuose išsivaduodami iš įprasto mąstymo modelio. Ypatingai tuomet, kai yra aktyvuota priekinė žievė, sapnuose regimi dalykai gali turėti reikšmės ir realiame gyvenime. Sapnai gali mus įkvėpti.
- Paulas McCartney teigia, kad „The Beatles“ grupės hito „Yesterday“ melodiją jis susapnavo.
- Aš asmeniškai tokių išskirtinių sapnų nesu sapnavusi, bet manau, kad tai yra įmanoma.
- Ar sapnai yra žmonijos kultūros vystymosi variklis?
- Man tai skamba perdėtai, nes sapnuoja ir gyvūnai. Neurologijos mokslininkai pas žinduolius užfiksavo tokią sapnų fazę, kuri pas žmones yra vadinama intensyviąja sapnų dalimi. Šios fazės metu šunų smegenyse yra aktyvuojamos tos pačios dalys kaip ir pas žmones. Bet ir be to galima juk pastebėti, kaip šunys ar katės miegodami vartosi, mosikuoja letenėlėmis ir skleidžia garsus taip tarsi sapnuotų blogą sapną.
- Ar daug žmonių yra kamuojami košmarų?
- Neigiamos emocijos yra dažnesnės nei teigiamos. Tai yra biologiškai nustatytas faktas – visiškai nepaisant to ar sapne, ar realiame gyvenime. Migdolinis kūnas, kuris atsirandant emocijoms smegenyse atlieka svarbų vaidmenį, yra mažiau aktyvuojamas, kai mes juntame džiaugsmą, nei kai jaučiame baimę, pyktį ar įniršį. Neigiami jausmai yra ne tik dažnesni, bet ir intensyvesni.
- Nuo S.Freudo laikų įtartina, jei kas nors sapnuoja cukiniją. Nes pasakyta: „Vyriškas organas randa simbolinį pakaitalą per dalykus, kurie savo forma yra panašūs į jį“.
- Mokslinių tyrimų metu aš ištyriau daugiau nei tūkstantį respondentų sapnų ir vyriško organo juose niekada neaptikau, net ir tolimuose simbuliuose, tokiuose kaip cukinija, agurkas, pieštukas.
- Seksas neatlieka jokio vaidmens?
- Taip negalėčiau teigti. Seksas pasitaiko 1 iš 100 sapnų. Kai kurie respondentai sapnavo, kad jie su kažkuo permiegojo. Tačiau savo partnerio ar partnerės jie negalėdavo tiksliai prisiminti. Mes nustatėme, kad sapnų figūros beveik niekada neturi aiškiai atpažįstamo veido.
- Ar jūs pati dažnai prisimenate savo sapnus?
- Kiekvieną rytą.
- Tikrai? Kaip jums tai pavyksta?
- Yra toks būdas. Bundant sapnai yra laikomi darbinėje atmintyje, kuri turi labai mažai vietos, o informacija iš ten yra greit ištrinama. Dėl to reikia rytais neskubėti pabusti –akis laikyti užmerktas, gulėti nejudant ir taip permąstyti ką sapnavote - pagauti sapną. Kitaip jis dings.