Dabar, būdama dešimtmetė, ji mieliau renkasi rožinę. „Pasakyk savo mėgstamą spalvą, o aš pasakysiu, koks tu esi“, – tvirtina amerikiečių psichologė D.Sharpe. Spalvų pasirinkimas nemažai pasako apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui, šiltas spalvas mėgsta jausmingesni, impulsyvūs, dažniau su supančiu pasauliu konfliktuojantys žmonės. Mėgstantieji šaltas spalvas labiau kontroliuoja savo emocijas, yra uždaresni, atkaklesni, savarankiškesni, geriau prisitaiko prie gyvenimo taisyklių. Tačiau jie yra pasyvesni, ramesni.
Pasak knygos „Vaikų piešiniai. Kaip juos suprasti“ autorės Nicole Bèdard, tam tikros spalvos pasirinkimas nėra atsitiktinis ir dažnai atspindi tam tikras asmenybės savybes. Interpretuojant mėgstamą vaiko spalvą, reiktų atkreipti dėmesį ne tik į pačią mėgstamiausią, bet ir į kitas patinkančias spalvas, jų atspalvius, taip pat į spalvą, kurios vaikas vengia.
Mėlyna
Mėlyna siejama su jausmų gilumu ir išreiškia ramumą, jautrumą, nuovokumą, ramybę, švelnumą, kartais – lėtumą. Vaikas ją išmoksta atskirti paskutinę. Mažyliai, labiausiai mėgstantys šią spalvą, dažnai būna uždari ir norintys gyventi savo ritmu. Su tokiais vaikais nereikėtų elgtis šiurkščiai ar keisti jų įpročių. Jie vertina pusiausvyrą ir dažnai pasižymi nevaikišku požiūriu į gyvenimą.
Mėlynos pomėgis atspindi taikų charakterį, tokie vaikai retai būna kaprizingi, mieliau renkasi ramius žaidimus, pavyzdžiui, konstruktorius, dėliones, dažnai žaidžia vieni. Pasak psichiatro ir psichoanalitiko Daniel Widlöcher, mėlyną spalvą mėgstančius vaikus galima skirti į dvi grupes: vieni stengiasi prisiderinti prie išorės taisyklių, tačiau iš esmės joms nepritaria, kiti taip pat derinasi prie grupės taisyklių, tačiau yra pernelyg daug pažengę, kad jas priimtų.
Mėlyną spalvą berniukai gali rinktis ir dėl to, kad ji „primetama“ iš išorės. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas mieliau renkasi tamsius mėlynus atspalvius. Tai gali liudyti vaiko polinkį į melancholiją, liūdnumą, uždarumą. Išsiaiškinkite, ar tai nuolatinis, ar daugiau momentinis pasirinkimas, pavyzdžiui, dėl perskaitytos liūdnos pasakos ar išgirstos liūdnos istorijos.
Violetinė
Ši spalva apima daug elementų – turi ir raudonos, ir mėlynos spalvų savybių. Ji simbolizuoja norą suprasti neįprastus dalykus, dažnai siejama su magija, paslaptingumu. Teikiantis pirmenybę violetinei spalvai vaikas savo elgesiu išsiskiria iš kitų. Jis mėgsta entuziastingai įsitraukti į veiklą, tačiau dažnai tai būna trumpalaikis susidomėjimas. Toks vaikas yra ir ekstravertas, ir intravertas – šios savybės keičia viena kitą. Tam tikram laikui jis įsilieja į aplinką ir aktyviai dalyvauja veikloje, o vėliau nusprendžia palikti grupę, kuri atrodė jam visai palanki.
Violetinė paprastai patinka vaikams. Tokie mažyliai dažnai mielai piešia, lipdo, mėgsta vaidinti spektaklius, su malonumu dalyvauja įvairiuose vaidinimuose. Mažieji violetinės spalvos mėgėjai neretai būna paslaptingi, gudrūs, mėgsta manipuliuoti, yra lakios vaizduotės. Paišdykavę jie gali greitai persikūnyti į paklusnų angelėlį.
Geltona
Geltona siejama su spontaniškumu ir išreiškia siekimą, nuolatinį tyrinėjimą, įvairiapusiškumą, originalumą ir savitumą. Mažylis, kuris mėgsta geltoną spalvą, nusiteikęs didelėms gyvenimo pergalėms. Šią spalvą vaikystėje renkasi lyderiai, būsimieji verslininkai, politikai – įtakingi žmonės.
Geltonos mėgėjas dažnai būna protingas, jo laki vaizduotė. Jis mėgsta fantazuoti, žaisti strateginius žaidimus. Tokie vaikai paklusnūs, bet dažnai būna dideli svajotojai. Kartais fantazija nuveda juos taip toli, kad jiems sunku grįžti į realybę. Jei vaikas nemėgsta šios spalvos, tai gali slėpti patiriamą diskomfortą šeimoje. Kai kurie geltonos spalvos atspalviai gali reikšti ir neigiamas savybes, pavyzdžiui, cinizmą, sarkazmą, nepasitenkinimą, nemokėjimą žavėtis mažomis gyvenimo dovanomis.
Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje.