Daugybę metų kairiarankiai žmonės būdavo perauklėjami – verčiami dirbti dešine ranka. Dabar medikai ir mokslininkai tai vadina kūno ir sielos žalojimu.
Už dešinę kūno dalį atsakingas kairysis smegenų pusrutulis, o už kairę – dešinysis.
Kairysis smegenų pusrutulis nulemia analitinius žmogaus gebėjimus, techninius įgūdžius, mokėjimą planuoti savo veiksmus, o dešinysis – vaizduotę, meninį talentą, kūrybingumą.
Priešistoriniais laikais viskas priklausė ne nuo žmogaus fantazijos, o gebėjimo blaiviai įvertinti padėtį.
Tad labiau vystėsi kairysis smegenų pusrutulis ir atitinkamai geriau – dešinė kūno dalis.
O dešiniuoju pusrutuliu daugelį tūkstantmečių buvo naudojamasi ne taip intensyviai.
Dabar pasaulis keičiasi: iš žmonių vis dažniau reikalaujama netradicinio mąstymo, intuicijos, kitaip sakant, šeštojo pojūčio.
Tad kairiarankių atsiranda vis daugiau: prieš keletą dešimtmečių jie sudarė apie 10 proc. žmonijos, įskaitant ir perauklėtus dešiniarankius.
Dabar, kai kurių mokslininkų duomenimis, – daugiau nei trečdalį Žemės rutulio gyventojų.
Prieš kurį laiką viena tyrėjų grupė padarė drąsų pareiškimą: istorinė kairiarankių tėvynė – Didžioji Britanija.
Esą kadaise į vežimą įkinkytus arklius valdė stipresnė kairė ranka ir todėl šioje šalyje atsirado judėjimas kaire puse.
Bet šią teoriją į miltus sumalė specialistai.
Kur kas įtikinamesnė – JAV neurologo Normanno Geschwindo versija, pagal kurią kairiarankystę lemia vyriškojo hormono testosterono kiekis. Mokslininkas teigė, kad kairiarankių tarp vyrų pasitaiko dažniau nei tarp moterų.
Kitų tyrėjų teigimu, vaisiui dar vystantis, iš pradžių dominuoja dešinysis embriono smegenų pusrutulis, bet paskui jį pranoksta kairysis. Tad ranka, kuri bus dominuojanti, pasikeičia dar motinos įsčiose.
Tam sutrukdyti gali moters patirtas stresas ir nepalanki ekologinė aplinka. Jeigu kairysis smegenų pusrutulis pradeda atsilikti, į šį pasaulį ateina kairiarankis.
Kai kurie mokslininkai mano, kad kairiarankystę gali nulemti net ir pernelyg dažni ultragarso tyrimai nėštumo metu.
Bet patikimų duomenų, patvirtinančių šį teiginį, nėra.
Nors nėra aiškios teorijos, dėl kokių priežasčių tampama kairiarankiais, žinoma tai, kad tokie žmonės daugybę metų buvo skriaudžiami.
Devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį vienas Amerikos policininkų buvo atleistas už atsisakymą paklusti statutui – pagal jį revolverio dėklą reikia nešioti dešinėje pusėje.
Panašių kairiarankių diskriminavimo atvejų pasitaikė ir daugiau.
Kairiarankiams pradėjus rengti mitingus, apie šią problemą prabilta vis garsiau ir Amerikoje, ir Europoje.
1992 metų rugpjūčio 13-ąją britų dėka kalendoriuje atsirado nauja data – Pasaulinė kairiarankių diena. Ne tiek šventė, kiek paskata priminti šią problemą.
Pasaulyje, kur viskas pritaikyta daugumai, tai yra dešiniarankiams, kairiarankiams išties nesaldu.
Jiems tenka prisitaikyti – išmokti atidaryti duris, kurių rankenos pritaikytos dešiniarankiams, valdyti kompiuterio pelę, naudotis kamščiatraukiu ir dar daugybe kitų įrankių.
Anksčiau kairiarankiai vaikai buvo verčiami dešine ranka valgyti, rašyti, atlikti kitus kasdienius darbus.
Tačiau paaiškėjo, kad prievartinis kairiarankių perauklėjimas sukelia didžiulį psichologinį stresą.
Jo pasekmės gali būti labai liūdnos – nuo nemigos ar mikčiojimo iki epilepsijos priepuolių.
Dabar stengiamasi rūpintis kairiarankių interesais. Tad nieko keista, kad jų daugėja.
Amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad kairiarankius lydi didesnė sėkmė nei dešiniarankius. Tačiau tarp kairiarankių daugiau ir tokių, kurie mažiau nei vidutiniškai gabūs.
Pasaulyje išgarsėjo daugybė kairiarankių – tai įrodo, kad kairė dominuojanti ranka nesutrukdo siekti šlovės.
Pavyzdžiui, Prancūzijos imperatorius Napoleonas vertė savo kareivius kardą laikyti kairėje pusėje, kaip jis pats.
Kairiarankis Winstonas Churhillis buvo žymus britų politikas, Nobelio literatūros premijos laureatas.
Prie pastarųjų priskiriamas ir buvęs Amerikos prezidentas Billas Clintonas, diktatorišku būdu garsėjęs Kubos vadovas Fidelis Castro.
Beje, dabartinis, 44-asis, Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama – jau aštuntas kairiarankis šios šalies vadovas.
Garsieji mokslininkai – Isaacas Newtonas, Albertas Einsteinas, didieji dailininkai – Rafaelis, Michelangelo, Leonardo da Vinci, Pablo Picasso, Peteris Paulis Rubensas – kairiarankiai.
Kairiarankių buvo ir tarp kompozitorių: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas, Fryderykas Chopinas, Robertas Schumanas, smuikininkas virtuozas Niccolo Paganini ir kiti.
Amerikiečių rašytojas kairiarankis Markas Twainas dėl šios savybės puikiai žaidė biliardą. Jo kolegos – Friedrichas Nitzsche, Levas Tolstojus, Hansas Christianas Andersenas – taip pat kairiarankiai.
Sporto specialistai teigia, kad kairiarankiai tenisininkai pasižymi išskirtiniu taktiniu žaidimu ir sukuria nemažai problemų savo varžovams, pavyzdžiui, kaip legendinė čekė Martina Navratilova.
Pats garsiausias kairiarankis muzikantas – eksbitlas Paulas McCartney. Ne tik jis, bet ir „Nirvanos” lyderis Curtas Cobainas, rokeris Jimmy Hendrixas savo instrumentus buvo perdarę ir pritaikę kairei rankai.
Nemažai kairiarankių – ir tarp aktorių.
Neretai jie verčiami vaidinti taip, kad žiūrovai to nepastebėtų, o kartais į tam tikras scenas netgi kviečiami dubleriai.
Kad galėtų tinkamai suvaidinti rašytoją Virginią Woolf, Holivudo žvaigždei Nicole Kidman teko išmokti rašiklį laikyti dešine ranka.
Nemažai treniravosi ir jos kolega Bruce’as Willisas, ruošdamasis vaidmeniui kino juostoje „Šeštasis pojūtis”.
„Kapų plėšikės Laros Kroft” filmavimo aikštelėje teko net naudoti specialius pistoletus, kad kairiarankė Holivudo žvaigždė Angelina Jolie galėtų juos lengvai ir greitai užtaisyti.
Kairiarankiai – Robertas de Niro, kuris filme „Taksistas” pistoletą laikė kairėje, ir „Matricos” žvaigždė Keanu Reevesas.
Holivude netgi juokaujama, ar ne laikas keisti Holivudo pavadinimą į „Leftvudas” (angliškai left – kairė).
Tautos – skirtingos, požiūris – vienodas
Neigiamą požiūrį į kairiarankius galima pastebėti amžių glūdumas menančiuose posakiuose ir žodžiuose.
Anglų kalbos žodis „right” turi kelias prasmes – ne tik „dešinė”, bet ir „teisus”, „teisingas”.
Anglai kairiarankius kartais apibūdina lotyniškos kilmės žodžiu „sinistral”. Iš pradžių jis reiškė „kairiarankis, kairiapusis”, bet vėliau įgijo kitą prasmę – „piktas, nevykęs, neturintis pasisekimo”.
Olandai posakiu „twee linkerhanden hebben” („turėti dvi kaires rankas”) apibūdina negrabų žmogų.
Portugalai „canhoto”, reiškiančiu kairiarankį, kažkada vadindavo velnią.
Rusų kalboje tai, kas susiję su kaire, turi neigiamą prasmę. Pavyzdžiui, posakis „į kairę”. Šiuo žodžiu apibūdinamos prekės (rusiškai „levyj tovar”) reiškia visišką šlamštą.
Būti kitokiam - ne problema
Dailininkas Rimas Valeikis piešia kaire ranka, tačiau jo draugai ar kolegos ne iškart tai pastebėdavo.
„Vaikystėje mama man liepdavo rašyti dešine. Kartą supykau ir išbėgau į kiemą”, – prisimena 34 metų R.Valeikis, kurio tėvas ir prosenelė buvo kairiarankiai.
R.Valeikio tėvas sugeba rašyti abiem rankomis, nes sovietmečiu mokykloje buvo perauklėtas rašyti taip, kaip visi – dešine ranka.
Paties Rimo mokytojai nevertė rašyti ar piešti dešine ranka, o bendramoksliai dėl to, kad Rimas kairiarankis, nesityčiojo.
„Labiau jaučiuosi ne luošas, o išskirtinis. Šiais laikais būti kairiarankiu nėra problema”, – sakė dailininkas.
Netrukdo siekti aukštumų
Kairiarankiai lyderiais tampa ne iškart – jie savo pranašumą bando įrodyti pamažu.
Vilniaus „Sietuvos” vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Kezienė (nuotr.) pastebėjo, kad kairiarankiai mokiniai yra kiek lėtesni, bet giliau mąstantys ir kūrybingesni.
„Tarp mano mokinių buvo gabus kairiarankis gitaristas. Kad atsiskleistų jo talentas, tėvas net perkėlė gitaros stygas, mat vaikinas niekaip negalėjo groti dešine ranka, nors rašydavo ir kaire, ir dešine”, – išskirtinį moksleivį apibūdino 58 metų N.Kezienė.
Nagrinėdami literatūros kūrinius kairiarankiai niekada nepateiks paviršutinio įspūdžio. „Savo kūrybingumą jie išreiškia lėtai, keldami svarius klausimus”, – pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. N.Kezienė iš mokinių girdėjo, kad šie pykstasi su savo seneliais, reikalaujančiais, kad kairiarankis anūkas rašytų dešine.
„Manydavau, kad kairiarankiai nekaip jaučiasi dėl savo išskirtinumo. Bet ši ypatybė – tarsi papildoma spalva. Toks išskirtinumas netrukdo mokytis ir siekti aukštumų”, – sakė N.Kezienė.