Su mažomis gudrybėmis, kurių kartais derėtų griebtis partneriams,
supažindina Austrijos psichoterapijos specialistė Brigitte Moshammer.
„Brangioji, su šiais džinsais tavo užpakalis atrodo dar storesnis!“ Po
tokio atviro atsakymo į svajonių moters klausimą, ar jai tinka
naujieji džinsai, partneris geičiausiai vėl papildys vienišių gretas.
Statistikos duomenys byloja, kad du trečdaliai visų moterų ir vyrų
pageidauja sąžiningumo ir atvirumo, kas, savaime suprantama, yra
laimingos partnerystės prielaida.
Bet pripažinkime, kad visas mintis ir visada be užuolankų išdrožti
partneriui/ei į akis nederėtų.
Bet kur yra ribos? Kada galima sakyti tiesą, kada ne? Kada geriau
patylėti ar net griebtis priverstinio melo?
„Visi žmonės kai kuriais atvejais meluoja. Bet juo rimtesnė
partnerystė, juo svarbiau sakyti tiesą. Tik tuomet atsiras būtinas
pasitikėjimas vienas kitu, o tai sudarys sąlygas atviriems, doriems
santykiams. Esama daug būdų deramai išdėstyti partneriui savo
nuomonę, mintis vienu ar kitu klausimu“, - sako psichoterapijos
specialistė, 43-ejų B.Moshammer.
Sakyti tiesą bet kokia kaina? Kada galimas šventas melas? Ar
reikia partneriui padaryti išpažintį dėl užsimezgusio meilės
romano? O gal geriau nežinoti, ir tuomet širdies neskaudės?
„Nėra jokių taisyklių, kada reikėtų sakyti tiesą ar ją nutylėti. Prieš
žengiant tokį žingsnį, būtina rimtai pasvarstyti. Svarbu, kad
pasisakymai ir veiksmai būtų pagarbūs, dėmesingi, neužgaulūs, - tuomet
galima sakyti beveik viską.
Į sąžiningumą partnerystėje žmonės reaguoja labai skirtingai.
Priklausomai nuo vaikystės ar ankstesnių santykių sukauptos patirties
vieni yra mažiau patiklūs ir pažeidžiami, kiti - daugiau“, - sako
B.Moshammer.
- Koks melas sugriauna jausmus?
- Bet koks melas, galintis suduoti skaudų smūgį partnerių pasitikėjimui
vienas kitu, sugriauna jų meilę. Pavyzdžiui, nevalia nutylėti
užsimezgusio meilės romano, svarbių partnerio/ės gyvenimo įvykių ar
blogiausiu atveju - ligų.
- Ar galimas priverstinis melas?
- Ar būtinas šventas melas? Tai priklauso nuo situacijos. Rizika, kad
jų gali daugėti, labai didelė.
Bet jei partnerystė paremta pasitikėjimu, kam reikia priverstinai
meluoti. Juk artimos ir tikros draugės viena kitai nemeluoja, tai kodėl
su partneriu elgtis kitaip?
- Kada sakyti netiesą?
- Tuomet, kai tiesa būtų labai skaudi. Pavyzdžiui, abu gulite lovoje, o
partnerė sako: „Brangusis, net tavo užpakaliukas anksčiau buvo kur kas
standesnis!“
Po tokių žodžių partneriui geriau patylėti ar atsakyti trumpučiu„Nejau?
- Ar reikėtų išpažinti meilės romanus?
- Pirmiausia reikėtų susimąstyti, kodėl susižavėjau kitu/a, ko man
trūksta? Jei vienas į šalį nuklydusių partnerių prisipažįsta, aišku,
kad tokiu būdu jis nori numalšinti sąžinės priekaištus ir tikisi
pasigailėjimo bei atleidimo.
Bet tai neišsprendžia partnerystės problemų. Jei nuoširdus
prisipažinimas gali padėti išspręsti konfliktą, tuomet jis prasmingas.
- Ar reikėtų pasakyti „Seksas man nebeteikia malonumo?“
- Taip! Po šių skaudžių žodžių stengiamasi išsiaiškinti, kokie
debesėliai temdo meilės žaidimus, kokios seksualinės fantazijos
sklando partnerio/ės galvose, bet jis/ji nedrįsta atvirai prisipažinti.
- Ar galima suvaidinti orgazmą?
-Kam? Juk partneris tuomet galvoja, kad padėjo partnerei įkopti į
aukščiausią palaimos viršūnę. Geriau būtų pasakyti savo troškimus. Iš
esmės paėmus, galimas seksas ir be orgazmo.
- Ar reikia sakyti partneriui, jei jo apsirengimas nepatinka?
- Išmintingiau būtų pasakyti, kas patinka. Juk šiuo atveju diplomatiški
pasakymai duoda daugiau naudos, pavyzdžiui: „Aš manau, kad ši spalva ir
stilius tau labai tiktų.
Nereikia užgaulioti, geriau pasakyti komplimentą, jei vienas ar kitas
drabužis itin patinka. Tai vers partnerį dar labiau pasitempti.
- Ką daryti, jei, mano akimis žiūrint, partneris per storas ar netvarkingas?
- Pasakyti, bet apgalvotai! Pavyzdžiui, partneris nemėgsta valyti dantų,
iš burnos sklinda nemalonus kvapas ir dėlto nenorite su juo bučiuotis
arba atstumia jo netvarkingumas.
Jei norite su juo būti kartu ir dalintis bendru meilės guoliu, -
pasakykite apie tai, bet pasirinkite itin diplomatiško pokalbio kelią.
- Ar reikia sakyti, kad partnerio dovana yra ne mano skonio?
- Apie tai pasakykite užuominomis. Artinantis gimtadieniui, lyg netyčia
užsiminkite partneriui, kokia dovana suteiktų džiaugsmą. Priešingu
atveju kasmet gausite po virtuvės apyvokos reikmenį, nors nemėgstate
gaminti! Bet gavę tokią ar kitokią jums nepatinkančią dovaną, nereikia
elgtis taip, lyg tai būtų maloniausia pasaulio staigmena.
- Ar būtina pasakoti apie buvusius/usias?
- Kam reikalinga tokia informacija? Norite susirungti? Beje, dėl
partnerių skaičiaus retai kada sakoma tiesa: vyrai nurodo perdaug,
moterys - per mažai! Veikiausiai dėlto, kad kaip ir anksčiau visuomenė
kelia lytims skirtingus reikalavimus.
Jei vyras turėjo daug partnerių, šis faktas byloja apie jo vyriškumą.
Jei toks šleifas velkasi paskui moterį, sakoma, kad ji yra pasileidusi.
Pavyzdžiui, kino žvaigždei Siennai Miller nuolat primenama, kad ji
pernelyg dažnai keičia partnerius. Tuo tarpu, kai taip elgiasi jos
kolega, gražuolis George'as Clooney, niekam nė motais. Priešingai, jis
vis labiau geidžiamas moterų!
- Ar reikėtų kalbėti apie seksą su ankstesniu partneriu?
- Ne! Jokių palyginimų! Juk nėra žmonių, panašių kaip du vandens lašai į
kitą lovoje.
- Ar reikėtų prisipažinti, jog palaikau ryšius su ankstesniu partneriu?
- Jei norite ir tikitės sąžiningumo bei pasitikėjimo, - taip! Tarp kai
kurių buvusių porų po tam tikro laiko užsimezga net draugystė.
Jei iš ankstesnio ryšio yra vaikų, tuomet su buvusiuoju dažniausiai
palaikomi pastovūs santykiai.