Besiruošianti egzaminams mergina dienų dienas laužo sau galvą prie
knygų, bet negali atsikratyti baimės patirti nesėkmę. Naktimis
ji neberanda ramybės, o rytą nebeturi nuotaikos naujai dienai.
Tokių atvejų pasitaiko visiems, ir dėl to pirmosios depresijos laikas
- gerų patarimų metas: viskas vėl bus gerai, atsipūsk, sukaupk jėgas.
Deja, nebepadeda nei paguodos žodžiai, nei raginimas.
Bloga nuotaika praeina, depresija laikosi savaičių savaites, mėnesius,
kartais net metus. Nuo jos žmogus neišsivaduoja nei sutelkęs valią, nei
padedamas šeimos ar draugų.
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (WHO) depresiją, nuo kurios
kenčia kas dešimtas žmogus, laiko labiausiai slegiančia liga.
15 procentų sunkios depresijos kamuojamų asmenų ilgainiui nebegali
pakelti tiek dvasinių, tiek fizinių kančių ir baigia gyvenimą
savižudybe. Vien Vokietijoje savo noru mirtį pasirenka 7 tūkstančiai
depresyvių asmenų. Tai - 60 procentų visų šalyje įregistruotų
savižudybių.
Net jei depresija stipriai progresuoja, ir veikiausiai net diagnozuota,
jos pavojaus daugelis rimtai neįvertina. Pasak vokiečių profesoriaus
Ulricho Hegerlo, depresijos nėra laikomos pavojingomis ir priskiriamos
ligonio vaizduotei ar kategorijai ligų, kaip antai sloga.
Depresijos poveikis žmogaus organizmui dramatiškas. Medikai žino, kad
šios ligos kamuojamo asmens tyko dvigubai didesnė rizika patirti
širdies infarktą nei kitų. Dėl didelės streso hormono kortizolio
koncentracijos kraujas kreša greičiau ir dėl to gali susidaryti
trombozės ir embolijos. Šie asmenys dažniau kenčia ir nuo diabeto.
Prie viso to dar reikia pridurti fizinį pasyvumą bei lytinio
geismo praradimą. Nuo depresijos kenčiantys vyrai gali tapti
impotentais, o moterims nutrūksta menstruacijos. Abiejų lyčių atstovai
jaučia ne tik dvasinį, bet ir fizinį skausmus.
„Depresijos kamuojamo žmogaus pojūčiai tampa nemaloniais. Iki
tol lengvai įveikiami organizmo negalavimai tampa nepakeliamais. Dėl
to, kad asmuo mažai juda, raumenys įtempti, dingsta apetitas ir
kamuoja nemiga, depresijos metu prisideda dar ir kiti negalavimai, kaip
antai nugaros ir galvos skausmai“, - teigia profesorius U.Hegerlas.
Po daugelio mėnesių trukusios depresijos dėl hormoninių pakitimų
sumažėja kaulų tankis, o vyrų tyko pavojus susirgti osteoporoze.
Dar labiau varginantys yra psichiniai ligos simptomai. Žmogų apima
neviltis, bejėgiškumas, neduoda ramybės kaltės, baimės jausmai, kankina
abejonės, jis jaučia vidinę tuštumą. Depresijos kamuojamą žmogų slegia
liūdesys arba jis visiškai sustingsta, nustoja kalbėti, nereaguoja į
aplinką („Esu tarsi suakmenėjęs“, - prisipažino vienas ligonių).
Depresyvūs asmenys vengia socialinių kontaktų, atsisako pomėgių,
nebegali susidoroti su darbu ir laiką leidžia gulėdami lovoje.
Kai kurie nuo depresijos kenčiantys asmenys mėgina praskaidrinti savo
nuotaiką alkoholiu ir dėl to nuo jo tampa priklausomi. Dvasinis
išsekimas gali pažengti taip toli, kad kuriems ligoniams rytais pernelyg
sunku ant šepetėlio išspausti dantų pastos. Jei ši nukrenta, jie
nusivylę viską meta ir grįžta į lovą.
Kas kaltas dėl to, kad taip dramatiškai pasikeičia žmogaus jausmų
pasaulis?
Tyrėjai rado galvos smegenyse melancholijos atramos tašką, iš kurio
tarpininkai, vadinamieji neuromediatoriai - biologiškai aktyvios
mežiagos, - perduoda nervinius impulsus iš neurono į neuroną ir
tokiu būdu turi įtakos ir žmogaus psichikai.
Nuo depresijos kenčiantys asmenys dviejų šių tarpininkų - serotonino ir
noradrenalino - turi nepakankamai arba jų apsikeitimas tarp nervinių
ląstelių funkcionuoja neteisingai. Tai turi dramatiškų pasekmių žmogaus
psichikai ir visam organizmui.
Kodėl galvos smegenyse neuromediatoriai netenka pusiausvyros, kodėl
moterys tris kartus dažniau nei vyrai kenčia nuo depresijos, - šie
klausimai iki galo dar neišaiškinti.
Tiesa, daugelį mįslių tyrėjai jau įminė. Neabejojama dėl to, kad
polinkis depresijai paveldimas. Ne tik dėl vienos vienintelės klaidos
DNR, bet dėl įvairių chromosomų paveldimosios informacijos derinio.
Įrodyta, kad depresiją gali sukelti skydliaukės funkcijų sutrikimai ar
Parkinsono liga.
Nors į daugelį klausimų, kokios priežastys gali sukelti depresiją,
neatsakyta, medikai ir psichologai gali taikyti pacientams įvairius
gydymo būdus. Liguistas emocijų sutrikimas - negailestinga ir
pavojinga gyvybei liga, bet ją galima efektyviai gydyti.
Pacientams ypač dažnai skiriami antidepresantai, - medikamentai, kurie
įvairiais būdais veikia sutrikusią galvos smegenų medžiagų apykaitą ir
padeda sustiprinti serotonino ir noradrenalino poveikį.
Daugelis farmacijos bendrovių daro eksperimentus su medžiagomis, kurios
nugali streso hormoną CRH. Ekspertai mano, kad jų poveikis galėtų būti
greitesnis nei ligšiolinių antidepresantų, - pirmiausia kovojant prieš
fizinius ligos simptomus.
Kelią iš žmogų slegiančios vidinės tuštumos ir niūrių nuotaikų gali
nurodyti psichoterapeutai, kurie sėkmingai taiko du gydymo būdus.
Elgesio terapijos tikslas - pokalbiais pakeisti neteisingą depresijos
kamuojamo žmogaus elgesį ir specialia treniruote pratinti jį
vėl bendrauti.
Kitas gydymo būdas - asmeninė depresyvaus asmens psichoterapija. Tai
- elgesio terapijos ir nuodugnaus psichologinio gydymo derinys. Šiuo
atveju terapeutas kartu su pacientu analizuoja, kokios situacijos
galėjo sukelti depresiją.
„Esant labai lengvos formos depresijai patariama tik psichoterapija.
Gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 20 valandų, o po 10 valandų pacientas
turėtų pasijausti žymiai geriau“, - sakė Berlyno Benjamino Franklino
universitetinės klinikos psichiatrijos klinikos vadovė, profesorė
Isabella Heuser.
Daugelio mokslinių studijų rezultatai patvirtino, kad depresijos
kamuojamam žmogui geriausiai padeda mediko tinkamai parinktų vaistų ir
elgesio terapijos derinys.
Anot profesorės I.Heuser, plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad nuo
antidepresantų žmogus tampa liguistai priklausomas, o nuo
psichoterapijos - ne.
Esą yra priešingai: jokiam antidepresantui neatsiranda liguistas
potraukis, tuo tarpu nereti atvejai, kai pacientas tampa psichiškai
priklausomas nuo terapeuto.
Pacientus, kuriems nepadeda tradicinis gydymas, gelbsti kiti būdai.
Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kenčiančius nuo sezoninės
depresijos, kuri reguliariai būna tamsiais metų laikais. Šiems žmonėms
sėkmingai taikoma šviesos terapija.
Pcientai kone savaitę kasdien 30-40 minučių sėdi prie labai ryškių,
baltų, mažiausiai 2500 liuksų šviesos lempų.
Teigiama, kad šis gydymo metodas pasiteisino, nes galvos smegenys,
kurios dirginamos per regos nervą, išskiria daugiau serotonino ir
melatonino.
Daugeliui lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos formų kamuojamų asmenų
padeda reguliarus ir dažnas sportavimas (mažiausiai tris kartus per
savaitę).
Trečdalio šia liga sergančių asmenų savijauta rytą būna geresnė, jei
vieną naktį jie nemiega. Deja, tegiamas rezultatas laikosi ne ilgiau
kaip dvi dienas.
Labai sunkias depresijos formas ekspertai vėl gydo metodu, kuris turėjo
blogą reputaciją: elektros traukulių terapija (elektros šokas).
Taikant šiuolaikinę elektros traukulių terapiją, elektros srove
dirginama viena paciento galvos smegenų pusė, kuri nuskausminama
nejautra. Prieš tai gydytojas atpalaiduoja raumenis medikamentais.
Elektros srovės dozė daug mažesnė nei buvo taikoma prieš kelis
dešimtmečius, o rezultatas teikia optimizmo. 80-90 procentų atvejų
depresijos simptomų nebelieka. Šis gydymo būdas per trumpą laiką
pakartojamas daug kartų, - beveik kas antrą dieną dvi savaites.
„Metodas - patikimas ir daugeliui pacientų labiau tausoja sveikatą nei
medikamentai. JAV esama klinikų į kurias elektros šoko terapijai
pacientai ateina rytą. Gydymas trunka 5 minutes, po jo pailsėję
pusvalandį, žmonės visiškai normaliai eina į darbą“, - sakė I.Heuser.
Alternatyva elektros šoko terapijai - švelnesnis gydymo būdas -
magnetinė stimuliacija. Jos principas: viena galvos smegenų pusė
veikiama magnetinio lauko bangomis. Šiuo atveju pacientas junta lengvą
galvos odos dirginimą. Deja, šis būdas dar nedavė jokių apčiuopiamų
rezultatų.
Šiuo metu Bonoje ir Berlyne tiriamas iš JAV atkeliavęs naujas depresijos
gydymo metodas, kuris panašus į elektros šoko terapiją, bet trunka
ilgiau.
„Po šio gydymo metodo pusė pacientų jautėsi nepaprastai gerai, kitiems
neturėjo jokio poveikio“, - - sakė profesorė I.Heuser.
Ekspertai teigia, kad šiais neįprastais metodais ar paplitusiais
gydymo būdais bei antidepresantais galima padėti daugiau nei 90 procentų
depresijos kamuojamų žmonių.
Daugelis vokiečių metų metus kenčia nuo depresijos, pirmiausia dėl to,
kad jie laiku negauna kompetetingos pagalbos. Pasak vieno Vokietijos
psichiatrijos instituto duomenų, kas dešimtas šeimos gydytojo
paslaugomis besinaudojantis pacientas kenčia nuo depresijos, kurią
būtina gydyti, bet ji diagnozuojama tik kas antram.
Dėl to iš dalies kalti ir nuo depresijos kenčiantys asmenys. Jie dažnai
skundžiasi tik fiziniais negalavimais, nes jų nelaiko dvasinių
sutrikimų pasekme arba baiminasi, kad jiems reikės psichologo ar
psichiatro pagalbos.
Depresija gali pasigrobti ir vaikų sveikatą, fantazijas ir gyvenimo
džiaugsmą. 6-erių metų vaikas Kūčių vakarą mėgino pasikarti ant savo
dviaukštės lovos. 7-metis šaltą žiemos dieną bėgo iš mokyklos, nes
ketino išsirengti ir sušalti, kaip jis pats vėliau prisipažino. Šie
vaikai vėliau buvo gydomi Hamburgo universitetinės klinikos vaikų ir
jaunimo psichiatrijos klinikoje.
Pasak profesoriaus Peterio Riedesserio, vaikų mėginimas nusižudyti -
paskutinė išeitis iš juos kamuojančių dvasinių problemų. Tokie atvejai
reti, bet jie parodo, kad nuo depresijos neapsaugoti ir mažiausi
visuomenės nariai.
Psichiniai vaikų sutrikimai pastebimi iš jų elgesio. Juos kausto
liūdesys ir baimė, įspėjamuoju ligos signalu gali būti ir jų
agresyvumas.
Depresijos kamuojami vaikai - nedraugiški, prislėgti, linkę aimanuoti,
jaučiasi vieniši, nemylimi, nieko verti, dažnai verkia, mažai ir tyliai
kalba.
Kur glūdi vaikų depresijos priežastys?
Tokie vaikai dažnai kilę iš krinkančių šeimų arba tokių, kuriose vienas
tėvų sunkiai serga. Kartais dėl jaunosios atžalos depresijos kalti
tėvai ir motinos, kurie su jais sieja dideles viltis, persistengia
lenkdami juos prie mokslų.
Kokius gydymo metodus taikyti depresyviam šešerių ar devynerių metų
vaikui? Ypač sunkiais atvejais duodami psichotropiniai vaistai, bet
įprasti medikamentai dažnai neduoda norimo poveikio.
Netradicinių gydymo būdų, taikomų suaugusiems (elektros šokas) poveikis
vaikams dar galutinai neištyrinėtas. Jokių patikimų žinių apie jų
efektyvumą nėra.
Mažiausųjų dvasinius rūpesčius mėginama įveikti įvairiomis
psichoterapijos, taip pat meno, muzikos ir žaidimų terapijos formomis.
Specialistų teigimu, svarbiausia, kad vaikas išsakytų kas jį slegia.
Medikamentai tokiais atvejais vargu ar padeda. Aišku viena: geriausias
vaikų psichiatras neapseis be tėvų pagalbos.