Šiaurės Karolinos (JAV) universiteto profesorė Barbara Fredrickson
laikoma autoritetingiausia pasaulio specialiste gerų jausmų klausimais.
Ji jau beveik 20 metų tyrinėja pozityvumo galią ir gali moksliškai
pagrįsti, ką filosofas Aristotelis („Laimė - didžiausias gėris“) ar
Buda („Nėra jokio kelio būti laimingam. Būti laimingu - tai ir yra
kelias“) visada žinojo: „Pozityvūs žmogaus jausmai tiesiogiai susiję su
tuo, ar jo gyvenimas suklesti ar tik smilksta. Be to, žmonės labiau
kontroliuoja savo jausmus, nei jie mano“.
Profesorė B.Fredrickson teigia, kad žmogaus emocijos nėra
nekontroliuojamos kaip kad oras. Jos nepriklauso nuo esminių aplinkybių,
bet nuo to, kaip šios interpretuojamos.
Ji sudarė žmogaus laimės koeficientą ir vadinamąjį „virsmo tašką“, kuris
padalija žmones į dvi stovyklas: klestinčius ir „smilkstančius“
santykiu: 3:1.
„Bet kokį blogą jausmą turėtų atsverti mažiausia šeši geri. Santykis 6:1
laikomas idealiu, ypač jei kalba eina apie partnerystę“, - sako
amerikiečių profesorė.
Bet vidutiniško žmogaus koeficientas siekia 2:1, ir tai reiškia, jog jį
būtina didinti.
„Su negatyviais jausmais kovokite kaip advokatas teisme. Jei rašydami
knygą viršijote jos puslapių skaičių kelias skyriais, tai, pavyzdžiui,
dar nereiškia, jog knyga niekad nepasirodys ir leidykla ją „išbrokuos“.
Išsiaiškinkite savo negatyvių jausmų priežastis ir jas pašalinkite.
Liaukitės graužę save. Tikslingai išnaudokite savo silpnąsias puses.
Puoselėkite draugystę ir partnerystę, - geri jausmai nėra, vaizdžiai
sakant, solinis projektas“, - pataria B.Fredrickson.
Geri jausmai laiduoja ir pasisekimą, - šį teiginį amerikiečių profesorė
gali taip pat įrodyti.
Eksperimento dalyvių, kurie jautė baimę scenai, negatyvūs jausmai po
viešo pasirodymo tapo pozityviais.
Geri jausmai teigiamai paveikė ir jų fizinę sveikatą: pulsas ir kraujo
spaudimas sparčiau pasiekė normalią ribą, venos ir arterijos išsiplėtė
greičiau po to, kai dėl streso poveikio buvo susitraukusios.
Privataus Pitsburgo (Pensilvanijos valstija) Carnegie Mellono
universiteto mokslininkai nusprendę išsiaiškinti, ar optimistai tikrai
mažiau serga, atliko eksperimentą.
Dviejų grupių, - pesimistų ir optimistų, - apgyvendintų viešbutyje,
savanoriai buvo apkrėsti gripo virusu.
Medikai kasdien tikrino eksperimento dalyvių sveikatą, ypač nosies
gleivinę, ir priėjo išvados, kad optimistai ne tik vėliau susirgo, bet
ir persirgo lengviau.
Kentukio universiteto studija, kurioje dalyvavo 180 vienuolių, parodė,
kad pozityvumas daro nemažą poveikį ir žmogaus gyvenimo trukmei.
Laimingos vienuolės gyveno vidutiniškai dešimčia metų ilgiau nei
mažesniu optimizmu trykštančios jų ordino seserys.
„Ne kiekvienas mūsų gyvena taip pavyzdingai kaip vienuolės, - be
alkoholio, cigarečių, retas kuris nugyvena amžių su vienu partneriu.
Bet laimingi, normalaus gyvenimo būdo žmonės dėl stipresnės savo
imuninės ir širdies, kraujagyslių sistemos gyvena penkeriais metais
ilgiau“, - sako B.Fredrickson kolega, vienas iš pozityviosios
psichologijos kūrėjų, profesorius Edas Dieneris.
Profesorė iš Masačusetso, knygos „Pozityvi negatyvaus mąstymo galia“
Julie Norem daugelį metų tyrinėjo vadinamąją pesimizmo „gynybą“.
„Baimės kamuojamiems žmonėms nepaprastai padeda blogiausi galimi
pramanytos situacijos scenarijai. Žinoma niekas neturi šaipydamasis
šokti ant savo mirusios motinos kapo. Negatyvios būsenos, kaip antai
liūdesys ar įniršis, jei jie nutinka prieš mūsų valią, yra būtini“, -
įsitikinusi profesorė J.Norem.
Jos kolega, E.Dieneris prisimena pokalbį su Dalai Lama.
„Ar gali nors kartą būti blogai, kuomet esi laimingas?“ - paklausė
Tibeto dvasinio lyderio E.Dieneris.
„Gali, jei jautiesi kvailai laimingas“, - atsakė Dalai Lama.
„Kaip tai suprasti?“ - nustebo E.Dieneris.
„Pavyzdžiui, kuomet bėgama nuo alkanos meškos ir juokiamasi. Tai ir yra
kvailai laimingas žmogus“.
Žmogus, kuris seniai suvokė emocijų galią, yra buvęs Didžiosios
Britanijos politiko Tony Blairo patarėjas, lordas Richardas Layardas.
Į pensiją išėjusio Londono ekonomikos mokyklos profesoriaus ir knygos„Laiminga visuomenė“ autoriaus pagrindinis teiginys: gerovė
dar nelaiduoja geros nuotaikos.
Savo teiginį, 75-erių ekonomikos profesorius lordas R.Layardas
patvirtino mokslinėmis studijomis.
Jo nuomone, bet kurios vyriausybės tikslas - pasiekti didžiausią kaip
galima didžiausio žmonių skaičiaus laimę.
Šį savo reikalavimą britų ekonomikos profesorius grindžia įvairiomis
mokslinėmis studijomis, kurios patvirtina, kad labiau pasiturintys
žmonės yra laimingesni nei vargšai.
Bet, Vakarų šalių tautos, nepaisant stipriai į viršų šoktelėjusio
bendrojo vidaus produkto per pastaruosius 50 metų, nuslydo į„pasitenkinimo plokštumą“.
Loras R.Layardas pasiūlė tuomečiam Didžiosios Britanijos ministrui
pirmininkui T.Blairui įvesti „laimės indeksą“.
Stebėtina, kad pritarimo jis susilaukė iš T.Blairo varžovo,
konservatorių partijos lyderio Davido Camerono.
„Politika nebegali ilgiau būti orientuota į bendrojo šalies vidaus
produkto augimą, bet turi būti nukreipta į bendrojo šalies vidaus geros
nuotaikos produkto didinimą“, - sakė D.Cameronas.
Šiuo požiūriu Didžiają Britaniją pralenkė Pietų Azijos valstybė Butanas.
Šį karalystė 2008-aiais įvedė kasmetį bendrąjį šalies laimės matavimą.
Pirmosios apklausos rezultatai bylojo, jog 68 proc. šios valstybės
gyventojų yra laimingi.
Daugybė atliktų studijų paneigė ilgai gyvavusią nuomonę, jog intelekto
koeficientas, išsilavinimas, oras ar turtas yra laimingo gyvenimo
rodikliai.
Laimingu žmogų padaro šeima, stabilesnės pajamos, tvirtesnė darbo vietos
garantija, draugai, sveikata, taip pat asmeninė laisvė ir asmeninės
vertybės.
Darbo praradimas yra toks pat lemtingas geros emocinės savijautos
veiksnys kaip ir skyrybos.
„Dėlto, kad gerais jausmais nuspalvinta 20-mečių savijauta yra
geriausias tolesnio, juos tenkinančio gyvenimo rodiklis, 22-jose
Didžiosios Britanijos mokyklose 2 tūkstančiams 12-16 metų moksleiviams
buvo įvesta „Life-Skills“ disciplina“, - sako lordas R.Layardas.
Dirbant pagal šią, „Gebėjimo greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas“
programą, siekiama prislopinti neįprasto moksleivių elgesio „epidemiją“
ir jų psichikos sutrikimus.
Per pastaruosius 25 metus jų skaičius Anglijoje padvigubėjo;
žmogžudysčių skaičius jaunimo tarpe išaugo keturis kartus.
„Šia programa nėra siekiama vaikus paversti tobulybėmis, o viso labo
norima pasėti aukso sėklas, kurios vėliau pačios subujotų“, - sako
lordo R.Layardo bendramintis, minėto projekto patarėjas Ianas Morrisas.
Pensilvanijos universiteto daktarės Karen Reivich atliktos 17 studijų
patvirtina, kad pozityvus švietimas didina vaikų „atsparumą“, -
depresijos ir baimės fobijos sumažėja iki 50 proc., klasėse mažiau
pasitaiko netinkamo elgesio atvejų ir moksleiviai gauna geresnius
pažymius.
Atliktos studijos patvirtino, kad laimingi žmonės vėliau gyvenime
vidutiniškai trečdaliu uždirba daugiau nei niurzgliai. Šie duomenys buvo
dar kartą patikrinti po 14 metų.
38 metų iš JAV kilęs britas Laurence'as Shorteris susidomėjęs žmogaus
laimės tema, atsisakė darbo televizijoje ir pasileido klajoti po pasaulį
ieškodamas didžiųjų optimistų.
Jam pavyko pakalbinti buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną, muzikos
grupės „The Rolling Stones“ lyderį Micką Jaggerį, ekstravagantiškąjį
britų milijardierių Richardą Bransoną ir kitas garsenybes.
Kokie įspūdį jos paliko L.Shorteriui? Pesimistų ar optimistų?
Apie tai parašęs savo neseniai Anglijoje pasirodžiusioje knygoje„Optimistas“, autorius prieina išvados, jog pozityvūs jausmai - žmogaus
valios reikalas.
Apie tai iškalbingai byloja profesorės B.Fredrickson papasakotas
anekdotas apie legendą, kurią savo anūkui perteikė čerokių genties
indėnas:
„Mano sūnaus, kiekviename iš mūsų tūno du vilkai. Vienas - piktas.
Tai - pyktis, pavydas, gobšumas, arogancija, bereikalingas pasipūtimas,
pagieža, egoizmas, melas, nevisavertiškumas.
Kitas vilkas yra geras. Tai - džiaugsmas, ramybė, meilė, viltis,
nuolankumas, gerumas, gailestis, dosnumas, teisingumas ir tikėjimas.
Minutę pagalvojęs, anūkas paklausė: „Kuris vilkas laimi?“
Senasis čerokių genties indėnas atsakė: „Tą, kurį tu šersi“.