Kaunietės psichologės Raimondos Petrolienės nuomone, kolekcija – žmogaus kaupiamas turtas, kuris didina jo paties savivertę.
– Kodėl kai kurie žmonės tampa kolekcininkais? – pasiteiravau R.Petrolienės.
– Teko girdėti, kad pastaruoju metu madinga ir populiaru kolekcionuoti porcelianines lėles.
Jas kolekcininkai kaupia ateities kartoms, nes tai vertinga palikti palikuoniams.
Juk dažnas žmogus nori palikti savo pėdsaką žemėje. Tad kolekcija – puikus įsiamžinimas.
Tokie žmonės viliasi, kad nebus užmiršti po mirties.
– Kokiais būdo bruožais pasižymi kokius nors daiktus kaupiantys žmonės?
– Jie – smalsūs, sentimentalūs. Pavyzdžiui, keliautojai neretai iš įvairių šalių parsiveža puodelių su žemėlapių atvaizdais.
Po to jie namuose gurkšnodami arbatą prisimena aplankytą šalį, džiaugiasi, kad ten buvo.
Kiti juk iš kalnų ar pajūrio parsiveža akmenėlių, kad nepamirštų įdomių atostogų. Tokios kolekcijos sužadina įspūdžius, pakelia nuotaiką.
O jeigu šeimininkas nori pasididžiuoti kolekcija, ja turi domėtis vien dėl to, kad į namus užsukę svečiai apie tai išgirstų įdomią istoriją.
– Kartais kolekcininkai daiktais užverčia visus namus, tad kitiems gali atrodyti nejauku. Kur yra riba tarp sveiko gyvenimo būdo ir ligos?
– Jeigu šeima kolekcionuoja ir jai patinka, kad daiktų prikrauta iki lubų, – sveika. Tai – šeimos sutarimo reikalas.
Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus tempia sulūžusius daiktus ar net šiukšles ir užgriozdina ne tik savo namus, bet ir laiptinę, kiemą.
Toks „kolekcionavimas” – liguistumo požymis.
Kai pomėgis trukdo aplinkiniams ir socialiniam gyvenimui, nėra pagirtina.
Bet ar toks žmogus serga psichikos liga, pagal specialias metodikas nustato psichiatras.