Studijos metu apklausta daugiau nei 10 tūkst. JAV paauglių bei beveik 6,5 tūkst. jų tėvų. Akis į akį bendraudami su specialistais, paaugliai atsakinėjo į klausimus apie tai, kiek jie yra drovūs, kiek stipriai juos kamuoja nerimas bei kaip dažnai tenka naudoti receptinius vaistus, kiekvieną paauglių specialistai taip pat vertino pagal socialinės fobijos kriterijus.
Pasirodė, jog tėvai daug dažniau mano, jog jų vaikai drovūs, nei tokiais save laiko patys paaugliai: beveik du trečdaliai apklaustų tėvų tvirtino, jog jų atžalos drovios, tačiau tokiais save laikė tik mažiau nei pusė paauglių. 12,4 proc. save droviais vadinusių moksleivių atitiko socialinės fobijos kriterijus, tarp tų, kuriuos droviais laikė tėvai, tokių buvo kiek per 10 proc., tarp paauglių, kurie nemanė esantys drovės bei nebuvo laikomi droviais tėvų, socialinės fobijos kriterijus atitiko tik 5 proc.
Studijos autorių teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog socialinė fobija yra daugiau nei įprastas drovumas: drovumas būdingas didžiajai daliai Amerikos paauglių, tačiau socialinė fobija kamuoja tik mažumą jaunuolių. Tyrimo autorių duomenimis, socialinės fobijos kriterijus atitikę paaugliai dažniau susidurdavo su socialinėmis bei psichologinėmis problemomis nei tie, kurie tie, kurie buvo tiesiog drovūs, tačiau, nepaisant dažnesnių psichologinių problemų, į socialinę fobiją linkę paaugliai receptinius vaistus vartodavo ne dažniau nei kiti bendraamžiai.
Svarbu socialinę fobiją vertinti pakankamai rimtai ir laiku suteikti pagalbą jos kamuojamiems žmonėms, teigė vienas tyrimo autorių, akcentuodamas, jog, nors absoliučiai daugumai socialinės fobijos kriterijus atitinkančių asmenų būdingas sutrikęs elgesys, emocijos bei reakcija, didelė dalis jų delsia kreiptis pagalbos, ir metams bėgant negydoma liga sunkėja.