Dar daugiau – istorijoje kai kurie narcizai tapo nuostabiais oratoriais, pavergusiais ištisas minias – Adolfas Hitleris, Polas Potas, Stalinas. Tačiau mokslininkai daro prielaidą, kad pernelyg narcisiztiški lyderiai dažnai yra destruktyvūs. Negana to, jiems būdinga ir sociopatija, kuri reiškia ne intelekto, o empatijos trūkumą, nesugebėjimą įvertinti kitų žmonių. Juk kaip tik tokie ir buvo minėtieji lyderiai.
Lyderystės mokytojai Manfredas Kets de Vriesas ir Michaelis Maccoby teigia, kad meilės sau jausmas gali būti ir nemenkas pranašumas siekiant valdžios ar vystant verslą. Mokslininkai naudoja terminą „produktyvus narcizas“, kuriuo apibūdina savimi pasitikintį ir orientuotą į pasiekimus lyderį. Problema, pasak jų, atsiranda tada, kai narciziškumas ima viršų ir tampa dominuojančia asmenybės savybe.
Kaip vienintelį receptą šiai dilemai išspręsti lyderystės žinovai pateikia patarimą – susidūrus su potencialiai destruktyviu narcizu lyderiu (ypač verslo srityje), atpažinti šias savybes ir neleisti tokiam žmogui užimti svarbių pozicijų.