Šį laiką senovės lietuviai vadindavo ilgėmis. Pabaigiami laiko darbai, nuimamas paskutinis derlius, aukojama Perkūnui, prašoma laukų globėjo Žemėpačio malonių. Ant kapų atliekamos mirusiųjų maitinimo apeigos, prisimenant vėles kapuose buvo šokama ir linksminamasi.
Šios tradicijos išnyko, tačiau liko ugnies simbolis, kuriam senovės lietuviai teikė ypatingą reikšmę. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, todėl kapinėse pradėta deginti žvakutes. Šis paprotys skirtas gyviesiems susitaikyti su išėjusiais anapilin. Lankydami kapus, nepamirškime tikrosios žvakių deginimo reikšmės.
Pripažinkime sau - kai kuriuose mūsų visuomenės sluoksniuose gyvenimo laimė matuojama pagal tai, ką apie mus galvoja kaimynas. Taip ir su tos laimės siekiu – visomis išgalėmis siekiama reprezentuoti savo gyvenimą nepriekaištingai, nepaisant, kaip yra iš tikrųjų. Kaip tai siejasi su Vėlinių tema? Skambės ciniškai, bet kai kurie iš mūsų skrupulingai prižiūrime kapus tam, kad patvirtintume savo tvarkingo gyvenimo įvaizdį. Ar tikrai kiekvienas iš mūsų lankydami kapus nuoširdžiai pasikalbame su mirusiaisiais? Ar sugebame kapų rimtyje įžvelgti prasmę, atmetus kasmetinius įpročius?
Žvelkime į šį laikotarpį kiek plačiau. Šis laikas žymį didelį gamtos virsmą. Medžiai netenka lapijos, apnuogindami mišką. Prasideda tamsos metas. Metas, skirtas įsiklausimui į save. Galbūt dabar yra geriausias laikas priimti save tokius, kokie esame. Su plačia jausmų ir emocijų palete. Priimti net savo liūdesį, kuris kiekvienam žmogui yra toks natūralus, kad ir kaip kasdieniame bėgime besistengtume nuo jo slėptis.
Šiuo laikotarpiu, kaip ir kasmet, iš naujo atrandame namų šilumą, ir vis rečiau laiką leidžiame gamtoje. Tačiau šis metas puikiai tinka atlikti atsisveikinimo ritualą su gamta – skirti pusvalandį pasiklausyti tekančios upės. Kol dar čeža po kojomis geltoni lapai, paimkite keletą ir kiekvienam iš jų mintyse priskirkite tai, ko norite atsikratyti, kas jus liūdina ir skaudina. Tuomet paleiskite tuos lapus pasroviui. Jei įstengsite nuoširdžiai atlikti tokį paprastą ritualą, tai veiks tarsi terapija. Gamtos įtaka žmogaus gyvenimui akivaizdi. Net ir niūrų rudenį, priartėjus prie gamtos, galima įprasminti šį savo gyvenimo etapą. Juk gamtos ciklai atsikartoja ir žmogaus gyvenime.