Vienam išspręsti tokio tipo problemą − neįmanoma, teigia vienas grupės narių: „Lošėjai nuo žmonių, turinčių problemų su alkoholiu ar narkotikais skiriasi tuo, kad pastarieji vartoja tuos produktus. Čia tu nieko nevartoji − atrodo, kad esi sąmoningas žmogus, o kas nutempia tave tarsi už virvutės į lošimo namus niekas negali paaiškinti“, − kalbėjo Darius.
„Prieš dvidešimt metų buvau prasilošęs pačioje Nepriklausomybės pradžioje, kai lošimo namai dar buvo neuždrausti. Jie spėjo atsirasti ir aš spėjau prasilošti. Juos uždraudė ir aš nelošiau penkiolika metų. Dešimt metų lošimo namai buvo uždrausti, penkerius metus dar ištempiau nelošdamas: šeima, darbai. Po to užėjau pirmą kartą. Antrą kartą jau sėdėjau prasilošęs ir mane tai labai užkabino. Prasilošiau per tris mėnesius. Paskutinis mano statymas buvo 2008 metais“,− pasakojo buvęs lošėjas Darius.
Padėti visam laikui išeiti iš kazino gali kiekvienas lošėjo pažįstamas žmogus: šeima, kuri kenčia nuo pinigų stygiaus, psichologas, į kurį lošėjas pats kreipiasi ar kunigas, kuriam lošėjas pasipasakoja per išpažintį.
Įsitraukus į lošimą draugų Dariui jau nebereikėjo. Kaip ir nebereikėjo nieko kito. Šeimos − taip pat. Šeima buvo stabdis. Dariui nebereikėjo nieko, kas nebuvo susiję su lošimo procesu. Lietuvoje lošimo namai veikia visą parą, Dariui teko lošti ir dvi, ir tris paras. Vyriškis džiaugiasi supratingais darbdaviais, kurie neišmetė jo iš darbo, o pasiryžus gydytis padėjo išspręsti savo problemą.
„Ilsėdavausi tada, kai pralošdavau visus pinigus. Nenusižudžiau, nes galvojau, kad turiu vaikų, žmonių, kuriems reikės mano skolas grąžinti. Vieną dieną išėjau iš kazino ir supratau, kad reikia paskambinti žmonai ir kapanotis iš to. Sveikimo procese visus mano finansus perėmė šeima. Jei man reikėdavo kažko − pasakydau kiek pinigų ir kam man jų reikia ir gaudavau jų. Tuo metu mano vaikai kišenėse turėdavo daugiau nei aš. Dabar esu augimo procese. Tiek manęs, tiek kiekvieno mūsų laukia ilgas sveikimas, kuris tęsis visą likųsį gyvenimą“, − savo istoriją susirinkusiems pasakojo Darius.
Žmonės, kurie neturi į ką atsiremti dažniausiai paslysta, nes neturi kas juos suprastų ir galėtų padėti. Anoniminių lošėjų grupės pagrindinė idėja yra susispausti pečiais ir eiti kartu: „Jei vienas susvirduliuoja, kitas atstato petį ir tu nenugriūni. O jeigu ir nugriūsi, tai atsiras kas išties ranką ir padės atsistoti. Jei esi vienas − paslysi ir liksi gulėti“, − kalbėjo vienas grupės narių.