Ko geidžia šiandienos moterys?

Jau kadaise Olimpe buvo karštai diskutuojama tokiu delikačiu klausimu: ar moterų geismas yra stiprus? Dzeusas - pats lengvai įsiliepsnojantis - įtarė, kad jo meilės nuotykių palydovių kūnais tekėjo karštesnė seksualinės palaimos banga, nei jam ir kitiems vyriškos giminės dievams.

Kai vedybų globėja, Dzeuso žmona Hera nesutiko su tuo, liudytoju buvo pakviesta vienintelė dvilytinė mitinė figūra - Teiresijas. Jis patvirtino, kad moteris junta devynis kartus stipresnę palaimą. Bet Hera nenorėjo nieko žinoti apie tokį moterų nesivaržymą. Įpykusi, ji atėmė iš šios būtybės akių šviesą.

Praėjo tūkstantmečiai nuo to laiko, kai poetas Ovidijus bandė paneigti veržlią moterų aistrą. Jau seniai tyrėjai patvirtino, kad moterų organizmas genetiškai „užprogramuotas“ patirti stiprų orgazmą. Ir vis dėl to gražiosios lyties geismas turi dar neišaiškintų kertelių, kurios daugeliui vyrų lieka paslaptimi.

Moterys dažnai susiduria su dilema: jos turėtų lengvai susijaudinti bet kokiu metu. Bet pernelyg didelis nesivaržymas sukelia grėsmę pelnyti nemalonų nimfomanės įvaizdį. Moterų geismas vis dar įspraudžiamas į siaurus rėmelius - tarp Madonos ir prostitutės.

XX a. pabaigos skeptikai įtariai tebežiūri į moterį, keliančią seksualinius reikalavimus. „Jei moteris sukelia geismą vyrams arba kalba apie tai, kad dažnai keičia lytinio gyvenimo partnerius, ji vis dar skaudžiai baudžiama“, - apgailestauja lytinio gyvenimo klausimų specialistė iš Flensburgo Martina Gaschae.

Amerikiečių žurnalistė Deborah Blum savo naujoje mokslo studijoje„Seksas mūsų mąstyme“(Sex on the Brain) teigia, kad „dėl kultūros poveikio moters seksualumui mes niekada neišsivaduosime iš netikusios nuomonės, kad geros merginos to paprasčiausiai nedaro“.

Amerikietės Marcia ir Lisa Douglass knygoje „Ar mums vis dar linksma?“(Are We Having Fun Yet) teigia, kad seksualinė revoliucija patyrė fiasko. Mat iki šiol ji nesuteikė moterims pagrindinės teisės - patirti lytinių santykių metu tiek pat malonumo, kiek išsikovojo vyrai. „Artėjant naujam tūkstantmečiui, daugelis moterų vis dar įspraustos į misijonieriaus padėtį, klausia savęs: ar seksualinė revoliucija jau atėjo? To aš bet kokiu atveju nejaučiu!“

Įkopti į aukščiausią malonumo viršūnę daugeliui moterų vis dar tolygu Sizifo darbui. Moterų orgazmas, nepaisant aiškinimo ir emancipacijos, vis dar lieka reta laime. Net lytinių klausimų patarėjas ir daugelio knygų autorius iš Berlyno Konradas W.Sprai, kuris dažnai komentuoja nūdienos moterų dvasią, savo darbuose apie vokiečių lytinį gyvenimą konstatavo štai ką:

tik 21 procentas 18-65 metų amžiaus moterų beveik visada patiria orgazmą. Tuo tarpu 88 procentai vyrų įsitikinę, kad patenkina moterį seksualiai. Specialisto išvada: „Lova tebelieka užtemdyta mokymo aikštele vyraujantiems stipriosios lyties siekimams patenkinti“.

Žurnalo „Focus“ pavedimu visuomenės nuomonių tyrimo INRA institutas atliko apklausą. Pasak jos duomenų, 63 procentai moterų yra tos nuomonės, kad vyrai vis dar nežino jų seksualinių troškimų.

M.ir L.Douglass teigia, kad orgazmą visada patyrė 75 procentai vyrų ir tik 29 procentai moterų. „Deja, daugelis žmonių galvoja, kad moterims paprasčiausiai sunkiau patirti orgazmą. Bet tikroji priežastis glūdi kur kas giliau: kaip mūsų visuomenėje vyrams ir moterims aiškinamas lytinis gyvenimas“.

Kelyje į nevaržomą moterų lytinį gyvenimą - dar daug kliūčių. Jos ir yra tie nesklandumai, kuriuos (nepaisant regimos lygybės) turi įveikti šiuolaikinė moteris.

Dėl besiplečiančios viešos diskusijos apie seksualinę prievartą, keičiasi moterų požiūris į vyrus. Vyras jau nėra vertinamas vien kaip„laimės nešėjas“, bet kaip ir potencialus nusikaltėlis.

Moterys mokosi vertinti savo seksualumą iš šalies - per vyrą. Juk„gyvename vyriškoje visuomenėje“, - reziumuoja M.Gaschae. Moters patrauklumas vyrų sukurtoje vertinimo skalėje pažymėtas aukšta padala. Teigiamą moters kūno geismą užgniaužia neišvengiamas noras būti gražia ir tradicinis vyro žvilgsnis.

Alexandra Berger ir Andrea Ketterer knygoje „Kodėl svajoti vien apie tai?“ rašo: „Vargu ar kas norėjo teisingai išaiškinti paaugliams, kad seksas - kur kas daugiau nei paprastas mylėjimasis. Ypač netikusį paaiškinimą gauna mergaitės“.

Nepaisant to, kad meilės žaidimai dėl atsiradusių kontraceptinių priemonių ir dirbtinio apvaisinimo jau seniai nėra giminės pratęsimo funkcija, moterys vis dar patiria pralaimėjimą kovoje dėl nerūpestingos ekstazės ir lytinio akto baigties. „Didžiausia moterų problema yra ta, kad jos vis dar neturi istoriniu ir kultūriniu požiūriais įteisinto seksualumo. Dar prieš kelis dešimtmečius beveik vien vyrai - teologai, teisininkai, medikai, biologai, filosofai - spręsdavo, ar moterys apskritai yra seksualios būtybės. Esant teigiamam atsakymui, jie tvirtino žiną, ką jos jaučia“, - teigia lytinių klausimų tyrėjas iš Frankfurto Volkmaras Siguschas.

Išsivysčiusių Vakarų valstybių tautų požiūriu vyrų ejakuliacija - tebėra aukščiausias lytinio akto momentas. Stipriosios lyties atstovai turėtų paprasčiausiai pajusti tariamų skausmų, jei jie nežino, kur išlieti savo geismą. Tarp gero sekso ir lytinio akto dedamas lygybės ženklas. Tuo tarpu pasak JAV psichologės Judith Laws, „moterų požiūriu lytinis aktas ir orgazmas - skirtingos kategorijos“.

Lytinių klausimų specialistai Virginia Masters ir Williamas Johnsonas jau 8 dešimtmetyje išaiškino, kad moters orgazmas yra pasiekiamas jaudinant klitorį ir tokiu būdu paneigė S.Freudo tvirtinimą apie makštinį orgazmą. Nužudyto JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy maksimalusis „Viens, du - ačiū mieloji!“ - vis dar dominuoja visuomenėje.

Pasak K.Sprai, „vyrai nepažįsta moters psichikos ir anatomijos. Jie mano, kad jeigu erekcija ilgai trunka, moterys patiria daugybę orgazmų. Tokiu būdu moters orgazmas tapo vyro trofėju. Samprotaujama taip: jei gražiosios lyties atstovė pajuto palaimą, tai - vyro nuopelnas. „Daugeliui gražiosios lyties atstovių labai sunku pripažinti, kad jos nepatiria pasitenkinimo. Jos nuogąstauja, kad gali būti pripažintos seksualinėmis impotentėmis“, - sako M. Gaschae. Ji teigia, kad moterims trūksta drąsos reikalauti iš vyrų, kad šie patenkintų jų pageidavimus. Palaimą gražiosios lyties atstovės dažnai patiria vienos ir tik masturbacijos keliu.

Vienos Hamburgo sekso reikmenų parduotuvės savininkė pokalbyje su žurnalo „Petra“ korespondentu stebėtinai atvirai sakė: „Vibratorius niekada negali atstoti vyro. Pagaliau vyras suteikia šilumą ir saugumo jausmą. Bet vibratorius yra tūkstantį kartų geresnis lyginant su pasitenkinimu, kurį suteikia penis“.

Daugelį moterų yra užvaldęs pernelyg didelis gėdos jausmas, kai reikia išsakyti savo seksualinius pageidavimus. „Atsisakyti pasyvaus vaidmens, reikšti iniciatyvą ir išsakyti savo norus - su šiomis problemomis susiduria moterys. Daugeliu atvejų vis dar vyras yra aktyvioji, agresyvioji ir reikalaujančioji pusė“, - tokią nuomonę išsakė medikai Theodoras Klotzas ir Andrea Sengersdorf savo knygoje„Seksas neteikia malonumo?“. „Jei vyrą traukia reikli moteris, jis vis dėlto kelis kartus susimąstys ar užmegzti su ja partnerystės ryšius. Mat moteris bus reikli ir kitose srityse ir jos netenkins antraeilis vaidmuo“, - teigia M.Gaschae. Amerikietė, lytinio gyvenimo klausimų specialistė Ruth Westheimer pripažįsta, kad „moterys retai ryžtasi pasakyti partneriui, ko jos trokšta meilės žaidimų metu“.

Vyras vaidina palaimos kūrėją, kuris turi teisę kirsti iš peties; moteris privalo laikyti liežuvį už dantų, nes priešingu atveju bus nuvertinta. Taip ir toliau gyvuoja mitas apie švelnią moterį be savų seksualinių pomėgių.

Ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje užkariautojos vaidmuo silpnajai lyčiai dera taip, kaip blogai pasiūtas apsiaustas. Moters vištytės vaidmuo - vis dar madingas.

Vieno „New York Magazin“ sensacingo rašinio autorė atskleidžia elitinės Ist Saido mokyklos papročių kodeksą - grubios lyčių kovos mūšio lauką. Vaikinų paauglių tikslas - permiegoti su kuo daugiau mergaičių. Mat tik po to jie priskiriami „žaidėjams“.

Mergina gali pelnyti „šlovę“ tik tuo atveju, jei santykiauja su„žaidėju“. Tuo pat metu ji netenka savo gero vardo. „Faktas, kad mergina gali mėgautis seksu, kelia baimę, nes tai daro ją stipria“.

Rašytoja Susanna Moore sielvartauja, nes „pastebėjo, kad jei moteris ryžtųsi pasakyti vyrui, ko ji norėtų, kaip ir kur pageidauja būti gundoma, labiau įsitikinęs savo patyrimu vyras vargu ar prisiverstų apskritai įsiklausyti į moters troškimus“.

Tuo tarpu lytinių klausimų tyrėjas amerikietis Robertas T.Francoeuras mato šviesą tunelio gale. Jis konstatavo, kad daugelis moterų nebenori likti nebyliomis seksualinės ašarų pakalnės liudytojomis. „Mes pergyvename naują seksualinę revoliciją. Šiuolaikinės moterys nebelaiko meilužio užkariautoju. Silpnoji lytis reikalauja iš vyrų, kad šie patenkintų jas ir pakylėtų iki ekstazės“, - tokią išvadą daro R.T.Francoeuras.