„Lego“ žaidimas padeda geriau pažinti vaiko mintis

Specialistų teigimu, vaikus geriausia pažinti per žaidimą. Egzistuoja įvairiausios laiko patikrintos psichologinės meno terapijos, tarp kurių – šokio, judesio, muzikos, dailės užsiėmimai. Tačiau ar teko kada susimąstyti, kad savitą terapinį poveikį turi įvairūs konstruktoriai ir daugelio pamėgtos, spalvingos daniškos kaladėlės?

Portalas lrytas.lt pakalbino klinikinį psichologą, Lietuvos psichologų sąjungos narį Vytį Valantiną, kuris savo darbo kabinete turi įsirengęs „Lego“ kambarį ir kasdien sėkmingai naudoja populiarųjį konstruktorių kaip darbo su vaikais priemonę.    

– Kaip apibūdintumėte ryšį tarp žaidimo ir psichologinės pagalbos vaikams? – Tiek vaiko pasaulio supratimas, tiek pagalba jam beveik visuomet yra susijusi su žaidimu. Dauguma psichologinių knygų teigia, kad norint labiau įsigilinti į vaikų pasaulį, tą reikia daryti būtent per žaidimą.   Suaugę žmonės į psichologo kabinetą ateina kalbėtis ir tai daro kone kiaurą valandą. Vaikus tokie ilgi pokalbiai labiau vargina ir kelia nuobodulį, nei jiems padeda. Būtent dėl šios priežasties apsilankę psichologo kabinete vaikai piešia, atlieka kūrybines užduotis, žaidžia. Klinikiniam psichologui žaidimas leidžia geriau suprasti emocinę vaiko būklę. Žaidžiant galima suprasti, dėl ko vaikas liūdi, ko trokšta, dėl ko nerimauja. Apie tai vaikai pasakoja per jų pačių sukurtus žaidimo veikėjus ir situacijas.    

– Kodėl pasirinkote būtent „Lego“ konstruktorius? Kuo jie išsiskiria iš kitų žaislų? – Norėčiau pabrėžti, kad vaikams pirmiausia padeda ne konkretus žaislas, bet pats žaidimo procesas. Konstruktorių privalumas tas, kad daugelis vaikų šį žaislą mėgsta ir noriai priima kvietimą įsitraukti į žaidimą. Šiuo atveju „Lego“ gali pasiūlyti daugybę mus supančio pasaulio elementų, kurie būtini vaikų psichologo kabinete: įvairias profesijas vaizduojančių figūrėlių, gyvūnų, namų, transporto priemonių ir kt. Be to, visas jas galima įvairiai modifikuoti, keisti. Figūrėlių veiduose vaizduojamos skirtingos emocijos, o pastatytas namas gali turėti „rūsį“, kuriame vaikas gali užmūryti kokią nors nepasitenkinimą keliančią būtybę.  

Šis gamintojas nesukūrė pastarojo psichologinės pagalbos būdo, jis tiesiog gamina, psichologų akimis, kokybiškus ir daug panaudojimo galimybių turinčius žaislus, kuriuos konkrečiai aš, kaip psichologas, pasirinkau darbui su vaikais.  

– Kam ir kada tokia psichologinė pagalba rekomenduojama? Ką ji duoda?

– Žaidimas gali padėti suprasti labai platų spektrą sunkumų, kuriuos patiria vaikai: baimes, nerimą, pyktį, elgesio problemas, santykių su tėvais ir bendraamžiais sunkumus, vaiką sukrėtusius įvykius, netektis, traumas, emocines problemas ir kt. Nuo vaiko sunkumų supratimo iki palengvėjimo kiekvienos šeimos laukia savitas kelias, ieškant dalykų kuriuos būtų svarbu keisti.    

– Kokio amžiaus vaikams tai tinka? – Paprastai kalbėdamas apie žaidimą turiu omenyje vaikus iki 12 metų, bet dažnai ir paaugliai žaisdami noriai praleidžia dalį konsultacijų laiko, randa tame palengvėjimo, ramybės.    

– Tikrai taip. Specialistas žaidimą su vaiku naudoja kaip metodologiškai pagrįstą psichologinio įvertinimo ir pagalbos priemonę. Psichologijos mokslas yra suformulavęs gaires, nuorodas specialistams, kaip jie turėtų elgtis, kad žaidime vaikas galėtų laisvai išreikšti save.    

– Papasakokite plačiau apie sumanymą įrengti kambarį, kuriame gausu konstruktorių. Ar plačiai tokia terapija taikoma Lietuvoje ir visame pasaulyje?

– Su vaikais pradėjau dirbti turėdamas tik lapą popieriaus, pieštuką ir ambicingus lūkesčius sukurti jaukią ir saugią pagalbos erdvę. Nedidelį „Lego“ terapinį pasaulį sukurti padrąsino duomenų bazėse rasti moksliniai straipsniai, patvirtinantys, kad šis žaislas sėkmingai padeda siekti terapinių tikslų. Kasdien atidžiai stebiu vaikus, konsultuojuosi su patyrusiais psichologais.     – Kokie dar netradiciniai psichologinės pagalbos metodai yra praktikuojami, tačiau apie juos plačiai nėra žinoma? – Žaidimo naudojimas psichologinėje pagalboje nėra „netradicinis“, priešingai – jį naudoja kone visi specialistai, kuriuos pažįstu, iš kurių mokausi. Kita vertus, psichologo kabineto, kuriame žaislų daugumą sudarytų būtent „Lego“, man dar matyti neteko.  

Metodų šiuolaikinė psichologija yra labai turtinga, bet tam, kad pasirinktume tinkamą metodą, svarbu nuoširdžiai domėtis kiekvieno individualaus kliento konkrečia situacija ir parinkti tai, kas jam labiausiai tinka.