Antrą kartą susirgus depresija vaistai gali ir nebepadėti

Pateikiame interviu su šiais specialistais.

S.Lucae: 35-40 proc. Kalbant apie kenčiančius nuo manijos ir depresinių susirgimų, - 80 proc. Likusi dalis tenka išoriniams veiksniams ir įvykiams.

S.Lucae: Deja, trečdaliui pakartotinai susirgusių depresija tik sunkiai pagelbėja medikamentai. Atrodo, kad ir šiuo atveju atsakomybė tenka paveldėjimo veiksniams.

- Bet, remdamiesi savo naujausiais tyrimais, dabar galite nuspėti, kokius pacientus palies depresija?

M.Isingas: Taip, bet esama ne tik genų „jungiklio“. Būtina viena su kita suderinti daugelį genetinių atpažinimo skiriamųjų požymių, gyvenimo ir ligos istorijos informacijas. Dabar nustatėme: pavieniai genetiniai variantai dažnai neturi jokio poveikio, bet kai jie analizuojami, vaizdžiai kalbant, sudėjus juos į krūvą, galima greitai nuspėti, ar tikėtis greitos gydymo sėkmės ar ne.

M.Isingas: Viso 328, iš jų 46 turi lemiamą įtaką.

- Ir tai galėjote nustatyti, remiantis daugiau nei 1500 pacientų DNR. Kaip jums pavyko susisteminti tokį kiekį informacijos?

S.Lucae: Anksčiau dėl techninių priežasčių buvo galima tyrinėti tik nedaugelį genų. Ir tuomet buvo sėkmingų, laimingų akimirkų. Nūnai, pasitelkus specialias mikroschemas genetinę žmogaus informaciją galima tyrinėti, pasitelkus vienu metu labai daug genų markerių.

Mūsų atveju buvo 400 000, - tarp jų radome 328, įtaką darančius genetinius variantus, iš jų aptikome tokių, apie kuriuos nė nebūtum pagalvojęs, jog jie gali turėti kažką bendro su depresija.

M.Isingas: Žinoma, svarbus ligos ir gyvenimo istorijos ištyrimas visuomet užima tiek pat daug laiko. Tiesa, anksčiau reikėdavo viso gyvenimo tam, kad ištyrinėtum vieną vienintelį geną.

S.Lucae: Dabar per vieną savaitę nuskenuojame tūkstančius genų.

- Tai ne tik nuramina. Ar nuo depresijos kenčiančiam žmogui nereikia nuliūsti, jei po genų testo jam pasakote: atsiprašau, bet jums nepadės jokie medikamentai?

M.Isingas: Tai būtų klaidinga informacija. Viena vertus, tie, kurie pirmą kartą suserga depresija, vis tiek turi gerų perspektyvų, kad jiems padės...

S.Lucae: ... ir jei žinotum, jog kažkas turi nepalankių genų variantų, galima būtų daug greičiau individualiai rasti geriausią gydymo būdą.

M.Isingas: Tik pasikartojus depresijai, visuomet būna sunkiau. Kita vertus, genų testų rezultatai nėra tokie vienareikšmiški, gydymo sėkmė priklauso ir nuo daugelio žmogaus gyvenimo istorijos veiksnių. Šiuo požiūriu galime ir norime neatimti vilties nė iš vieno paciento. Mūsų tyrimas turi padėti sukurti naujus medikamentus tiems, kurie turi nepalankius genų variantus.

- Atsižvelgiant į techninę pažangą, farmacijos pramonės tyrėjai galėtų stipriai suremti pečius.

M.Isingas: Tai būtų šaunu. Bet šiuo metu naudingiau būtų toliau pardavinėti jau turimus medikamentus. Juk rinka yra didesnė. Pagal užsakymą mažesnės rinkos sukūrimas žmonėms, turintiems nepalankių genų, farmacijos pramonei per brangus. Nepaisant to, turime viltį, kad šia kryptimi kažkas daroma. Pastaraisiais metais medikamentų kūrimą depresijoms gydyti gaubė tyla.

M.Isingas: Žinoma, nė kiek nepakentų ramus gyvenimo būdas ir stengtis fiziniu aktyvumu pažaboti streso hormonų sistemą.

S.Lucae: Pirmiausia svarbu kaip galima greičiau gydyti depresiją. Patirtis rodo, juo anksčiau kreipiamasi pagalbos, juo geresni šansai pagyti.

S.Lucae: Prislėgta nuotaika, džiaugsmo praradimas, nesugebėjimas suvokti kasdieninių uždavinių ir nuolatinės negatyvaus turinio mintys, kartais padidėjęs agresyvymas, nerimas, blogas miegas, apetito praradimas ir jokio seksualinio noro. Jei tokia savijauta laikosi dvi savaites, reikėtų būtinai kreiptis į gydytoją.