Nėra vienos kategoriškos nuomonės, kada pats tinkamiausias laikas kurti šeimą: statistiniai duomenys byloja, kad tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės sukūrę šeimas išgyvena stiprias santuokos krizes, ryžtasi skyryboms.
Tačiau tuoktis yra geriausia tuomet, kai abu partneriai yra visiškai subrendę, pirmiausia fiziškai ir intelektualiai, po to emociškai ir dvasiškai. Fizinė ir asmenybinė branda ateina apie 21 metus, bet šiame laikotarpyje jaunas žmogus išgyvena jaunatviškąją egzistencinę krizę. Jam kyla klausimai susiję su jo egzistencija, savirealizacija. Kas aš esu, kuo noriu būti, ką turėčiau veikti gyvenime.
Šiame laikotarpyje į mane kreipiasi daug mano studentų, kurie nuogąstauja, kad nežino, ar teisingai pasirinko profesiją, ar veikia tai, ką tikrai norėtų veikti.
Jei šiame amžiuje žmogus sukuria šeimą, jam taip pat gali kilti klausimai, ar tai teisingas pasirinkimas, ar jis patenkino savo lūkesčius pasirinkdamas savo partnerį?
Taip pat šis amžius - 21-eri metai, skirtas gilesniam savęs pažinimui, naujiems potyriams, bendravimui su žmonėmis. Tai amžius, kai norisi šėlti su draugais klubuose, baruose, keliauti, atrasti naujas pažintis.
Jei esi šeimos žmogus, turi rūpintis ne tik savimi, bet ir savo antrąja puse, atsiranda atsakomybės, pareigos jausmai. Šiame amžiuje žmogaus emocinė branda dar nėra pakankama, o tai reiškia, kad asmenys dar nesugeba pasitikti sunkias problemas ar krizes savo gyvenime bei nesugeba jas spręsti ar rasti išeitį iš jų nesukeliant konflikto.
28 – 30 metų žmogus turėtų būti pilnai subrendęs tiek emociškai, tiek dvasiškai, išsisprendęs visus egzistencinius klausimus, tačiau gali kilti grėsmė likti vienam. Kodėl? Jis turi patirtį, pats yra nemažai pasiekęs, sugeba analizuoti, daryti protingus sprendimus, todėl partneriui gali kelti padidintus reikalavimus.
Mano manymu, jei kalbėsime apie metus, santuoką geriausia kurti 25 – 28 gyvenimo metais. Pirmagimis turėtų gimti iki 30 metų, tam, kad išvengtume apsigimimų, gimdymo traumų.
Svarbiausia, kad šeimos kūrimas nebūtų kaip kompensacija kažkokių negautų ar prarastų ryšių: menkas kontaktas su tėvais, griežtas auklėjimas, noras būti savarankišku arba kerštas buvusiam draugui.