Kokių veiksmų imtis, kai siela verkia?

Vokietijos statistikos duomenimis nuo depresijų kenčia keturi milijonai šalies gyventojų. Bet tai nėra tikslūs skaičiai, nes ši liga ne visuomet atpažįstama ir tinkamai gydoma.

Nuo depresijų neapsaugotos ir pasaulio įžymybės. Žiniasklaida rašė, kad ši liga buvo palietusi popmuzikos atlikėją Robbie Williamsą ir dėl to jam teko vartoti medikamentus.

Nėštumo metu ir po dukrelės Rowan Francis gimimo kurį laiką nuo depresijos kentėjo ir Holivudo žvaigždė Brooke Schields: ji savaičių savaites nesikeldavo iš lovos.

Kas yra toji, mįslinga liga - depresija? Ką žino specialistai apie jos priežastis ir kokias terapijos priemones siūlo šiuolaikinė medicina?

Apie tai Vokietijos žurnalo „Bunte“ korespondentas kalbėjosi su psichiatrijos, neurologijos ir psichoterapijos specialistu daktaru Thomu Lohmannu.

- Jau pokalbio pradžioje pateikėte sunkiausią klausimą. Žinoma, kad šia tema parašyta daug straipsnių ir esama daug apibrėžimų. Pirmiausia atsiribočiau nuo to, kas nėra depresija.

- Trumpalaikė bloga nuotaika, ūmai atsiradęs ir vėl dingęs sielą slegiantis sunkumas, - tai nėra depresija.

- Depresiją apibūdinčiau kaip susirgimą, kuriam įprasta mažiausiai tris savaites tvyranti bloga nuotaika su jai būdingais simptomais: neveiklumas ir miego sutrikimai. Beje, problemos dėl miego turi visiškai kitokią charakteristiką.

- Sergant depresija, dėl miego sutrikimų kenčiantis žmogus ne tik blogai užmiega, bet rytą ir gan anksti pabunda. Atsikėlęs jis nėra geriausios fizinės formos, bet dažnai skundžiasi, jog krūtinę slegia sunkus akmuo ar sąnariai yra lyg švininiai.

- Mažas fizinis aktyvumas, blogas miegas, - ar šių simptomų negali sukelti visiškai skirtingos priežastys?

- Kiekvieną požymį atskirai paėmus, - taip. Bet šių simptomų sankaupa būdinga nuo depresijos kenčiančiam asmeniui.

- Jei negalavimai taip aiškiai nurodo diagnozę, kodėl tiek daug depresijų atvejų klaidingai interpretuojamos arba visiškai neatpažįstamos?

- Tai susiję su daugeliu priežasčių. Kartais apie depresiją byloja visiškai kitokie simptomai, kurie dažnai nėra būdingi šiam negalavimui. Prie jų priklauso, pavyzdžiui svorio didėjimas ar jo netekimas, apetito pokyčiai. Be to, yra depresijos forma, „paslėptoji“, kuri turi tik jai būdingą charakteristiką.

- Sergant šia depresijos forma, labiausiai kenčiama nuo fizinių negalavimų, o psichiniai simptomai, kaip antai prislėgta nuotaika pasireiškia nežymiai. Žinoma, tokiais atvejais neretai būna ir taip, kad depresija nenustatoma iš anksto arba visai neatpažįstama.

Be to, dar ir dabar daugelis nuo šios ligos kenčiančių asmenų vengia prisipažinti, jog veikiausiai serga depresija ir dėl to ieško paviršutiniškų paaiškinimų savo negalavimo simptomams ir problemoms pagrįsti.

- Jei jau daugelį savaičių neturite iniciatyvus, esate mažai veiklus, slegia bloga nuotaika, - būtinai kreipkitės į gydytoją! Bet ne į psichiatrą. Dabar ir bendrosios praktikos medikai turi esminių diagnostinių žinių.

- Tokios žvaigždės, kaip antai Robbie Williamsas kenčia nuo depresijos, nors turi viską, apie ką svajoja eiliniai mirtingieji. Dėl šio negalavimo futbolo žvaigždė Sebastianas Deisleris vos neatsisveikino su žaliąja veja. Ar depresija gali paliesti bet kurį žmogų?

- Taip. Dabar jau žinoma, kad veikiausiai yra biologiškai nulemta priežastis, kuri pastūmėja į depresiją. Be to, esama ir išorinių veiksnių, kurie paskatina ligos proveržį. Bet visa tai byloja tik apie tikimybę susirgti depresija. Galiausiai ja gali susirgti bet kas.

- Specialistų teigimu, depresijos atsiradimo modelis toks: žmogus kenčia nuo depresijos, jei šiuo požiūriu yra pažeidžiamas, o tai gali nulemti biologiniai veiksniai. Prie žmogaus pažeidžiamumo prisideda ir išoriniai veiksniai, sukeliantys stresą: išsiskyrimas, skyrybos, materialinės problemos. Vadinasi, depresijos „sukėlėjai“ - išorinių ir vidinių veiksnių sankaupa.

- Psichoanalizės specialistai sako, kad ankstyvoje vaikystėje patirti dvasiniai sukrėtimai tampa vėlesnių depresijų priežastimi. Ar jos priskirtinos prie jūsų minėto modelio?

- Taip. Ankstyvoje vaikystėje pergyventų dvasinių sukrėtimų randai nulemia depresijos atsiradimo priežastį, jie padidina žmogaus pažeidžiamumą. Bet vėlesniais gyvenimo metais atsiradę antidepresiniai veiksniai, kaip antai aktyvi veikla, laiminga partnerystė ir prasmės pojūtis yra depresijos „priešnuodžiai“. Dėl to asmenys, vaikystėje patyrę sielos sukrėtimų, turi galimybių įveikti šį negalavimą.

- Psichoterapeutiniu metodu, kuris vadinasi pažintine elgesio terapija. Taikydamas šį gydymą, specialistas žingsnis po žingsnio taiso neigiamą paciento nusiteikimą.

Įvairias gyvenimo situacijas terapeutas analizuoja kartu su pacientu ir aiškinasi, ar prislėgtas depresyvus požiūris bei išgyvenimo būdas yra tikrai vienintelis galimas?

- Tai priklauso nuo depresijos sunkumo. Anksčiau buvo manoma, kad dėl psichinių priežasčių atsiradusios depresijos turėtų būti gydomos psichoterapiniais metodais, o nuo depresijų, kurių metu pasikeičia galvos smegenų apykaita, gelbsti tik medikamentai.

- Nūnai žinoma, kad pasikeitimai galvos smegenų apykaitoje gali būti tik nežymūs ir dėl terapija medikamentais nereikalinga. Bet ir sunkūs dvasiniai sukrėtimai gali sukelti galvos smegenų apykaitos sutrikimus, o tuomet medikamentai būtini. Kalbant apie depresijos gydymo būdus, lemiamą reikšmę turi taip, kaip giliai ši liga palietė pacientą.

- Lengvos ir vidutinės formos depresijos gydomos psichoterapiniais metodais, be medikamentų. Esant vidutinio sunkumo depresijai, tenka pasvarstyti, ar nereikėtų ilgam laikui skirti psichoterapinius medikamentus.

Esant labai sudėtingoms depresijoms, dažnai psichoterapijos nebepakanka. Tokiu atveju pacientas papildomai gydomas antidepresantais.

- Taikant šiuolaikinę psichoterapiją ir medikamentus, iš depresijos gniaužtų galima ištraukti aštuonis iš dešimties nuo šio negalavimo kenčiančius asmenis.