Grožio supratimas, plačiąja šio žodžio prasme, yra subjektyvus dalykas. Kas vieniems atrodo gražu, kitiems gali nepatikti. Ši taisyklė galioja kalbant ir apie žmogaus patrauklumą, kuris, beje, nėra tapatus grožio sąvokai. Gražus žmogus ne visiems gali atrodyti patrauklus.
Tačiau dažnai, ypač santykių pradžioje, mes atkreipiame dėmesį į partnerio išvaizdą, jaučiamės gerai, kai šalia mūsų yra gražus asmuo – tai leidžia pabūti išskirtiniais („Va, koks aš ypatingas, mane pasirinko toks gražus žmogus“). Mažu mažiausiai tai pamalonina ir kaip reikiant kelia savivertę, ar ne?
Mūsų visuomenėje yra įsigalėjęs stereotipas – turtingas solidus vyras ir graži jauna moteris – puiki pora. Kodėl kai kurie vyrai renkasi be išimties tik gražiausias merginas? Tai mados reikalas, ar troškimas būti apsuptu gražių moterų yra natūralus?
Dažniausiai toks noras yra skirtas patenkinti taip vadinamus „narcizinius“ žmogaus poreikius, kurie glaudžiai siejasi su saviverte. Toks žmogus yra nuolatos (ir dažniausiai pasąmoningai) susirūpinęs savo vertės jausmu – ar aš pasiekiau daugiau, nei kiti, ar turiu daugiau galios, valdžios, pinigų?
Materialinė gerovė, stabili aukšta darbo pozicija, graži moteris šalia – visi tie tariamai „sėkmingo“ gyvenimo atributai yra tiesiog būtini žmogui, kurio savivertė yra nestabili. Tai leidžia bent trumpam pasijusti laimingu, kol jo orumo nepažeis kitas, dar „sėkmingesnis“. O tada kova prasideda iš naujo – dar didesni turtai, dar gražesnė (o gal ir jaunesnė?) partnerė. Jauna ir graži moteris kartais tokiems vyrams tampa dar ir vyriškumo patvirtinimu.
O jeigu yra atvirkščiai? Jei vyras vos progai pasitaikius kategoriškai tikina, kad negali pakęsti „tų tuščių savimi susirūpinusių gražuolių“, tarsi teigdamas, jog bet kuri graži moteris yra arba kvaila, arba didelė savimyla? Tai gali byloti apie tam tikrą pasąmonės siunčiamą informaciją: viduje aš jaučiuosi pažeidžiamas, bijau, kad graži moteris gali mane atstumti ir pykstu ant jos už tai. Taigi, vėl grįžtame prie pažeistos savivertės.
Tačiau blogiausia, ką visuomenė daro susidūrę su tokiomis poromis – jas stereotipizuoja. Tokie santykiai jokiu būdu nereiškia taisyklės, kad kiekviena turtingo vyro ir gražios moters partnerystė yra sąlygota būtent šių veiksnių, nors tai ir yra gana paplitęs reiškinys.
Be abejo, grožis – tik viena medalio pusė. Dažniausiai renkamės ne išorę, bet vidų, nes norime gyventi su žmogumi, o ne su gražiu (ar nelabai) apvalkalu. Ir kai pamilstame, dažniausiai net tas žmogus, kuris visai neatitinka grožio standartams keliamų reikalavimų, mums tampa pačiu gražiausiu pasaulyje. Ir tai yra nuostabu.