Savižudybė – tema, kuria Lietuvoje vengiama kalbėti

Agnė Vareikaitė
Kasdieniame gyvenime žmogų išbalansuoja daugybė dalykų. „Savižudybė nėra racionalus žingsnis, tai dažniausiai yra žingsnis iš nevilties, vidinio skausmo išraiška“, – teigia „Jaunimo linijos“ savanorė L.Rasimaitė. Tai – ne noras mirti, o nebegalėjimas pakelti gyvenimo.
„Jaunimo linija“ toliau tęsia keliones po Lietuvą. Savaitgalį Lentvaryje apsilankę savanoriai ir vienas iš pagrindinių akcijos iniciatorių dainininkas Andrius Mamontovas pirmiausia skatino atvirai bendrauti – tai pirmasis žingsnis ieškant sprendimo.
Daugiau nuotraukų (1)
„Problema gali išnykti tik tuomet, kai apie ją kalbama“, – tikina iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ savanoriai. Po šventinio laikotarpio „Jaunimo linija“ toliau tęsia keliones po Lietuvą. Savaitgalį Lentvaryje apsilankę savanoriai ir vienas iš pagrindinių akcijos iniciatorių dainininkas Andrius Mamontovas pirmiausia skatino atvirai bendrauti – tai pirmasis žingsnis ieškant sprendimo.
Emocinę pagalbą teikianti linija kartu su atlikėju nuo 2009 metų vykdo akciją „Nebijok kalbėti“, kuri kiekvieną mėnesį aplanko po vieną Lietuvos miestą. Pirmiausia stengiamasi atvykti į tuos miestus, kuriuose didžiausias savižudybių skaičius. Šiuo metu tokie rodikliai Kupiškyje – 100 tūkst. gyventojų tenka 70 savižudybių, o Lietuvos vidurkis – 30.
Susitikime buvo užduoti anoniminiai klausimai į kuriuos atsakinėjo „Jaunimo linijos“ direktorius Paulius Skruibis, 5 metus savanoriaujanti Lina Rasimaitė ir A.Mamontovas.
Klausimai buvo patys įvairiausi. Pradedant nuo to, kas yra savižudybė, kaip atpažinti žmogų, kuris ketina nutraukti gyvybę, ar tamsus metas skatina niūrias mintis, kokie yra gyvenimo pamatai ir iki tokių, ar esu blogas žmogus, jei netikiu Dievu.
Kiekvienam iš mūsų būna toks laikotarpis, kai atrodo, jog pasaulis apsiverčia, tačiau tenka vėl pradėti ieškoti savo vietos ir statyti gyvenimo pamatus kaip kokį namą iš naujo – tikri dalykai atsiranda po truputį. „Kartais tam, kad suprastum kas esi, reikia pabūti tuo, kuo nesi, o taip pat naudinga užduoti klausimą – ar dabar esi toks, apie kokį svajojai būdamas vaiku“, – patirtimi dalinosi A.Mamontovas.
Tiesa, padėti žmogui, kuris balansuoja ant gyvenimo krašto gali kiekvienas skyręs laiko pokalbiui. Su tokia situacija atlikėjas buvo susidūręs dar tuomet, kai vedė laidą „Nakties balsai“ radijo stoties M-1 eteryje. „Tai buvo laida, į kurią žmonės paskambindavo pasidalinti savo idėjomis, dienos nutikimais. Vieną naktį į eterį paskambino vaikinas, kuris pasakė, kad po pokalbio jis nusižudys“, – pasakojo dainininkas. Tuomet jis prisiminė girdėjęs patarimą, kad su žmogumi, norinčiu nutraukti gyvybę reikia kuo daugiau kalbėtis. Po pusantros valandos pokalbio tiesioginiame eteryje, praėjus mėnesiui A.Mamontovas sulaukė padėkos skambučio – vaikinas pripažino, kad tai jam labai padėjo.
Savanorė Lina pabrėžė, kad jei žmogus tiesiog užsimena apie tokį norą – tai jau rimta. Sunkiausia ir yra išgirsti žmogų, tačiau reikia atkreipti į visus siunčiamus ženklus – pareiškimus socialiniuose tinklalapiuose, dalinamus daiktus, apatiją, domėjimąsi savižudybės būdais, kalbėjimą apie tai.
„Kartais gali padėti elementarūs veiksmai – kad ir grindų šlavimas. Svarbiausia būti čia ir dabar, nesvarbu, ką beveiktum“, – patarinėjo A.Mamontovas.
Renginio dalyviai nepritarė nuomonei, kad žiemą būna daugiau savižudybių. Atvirkščiai, jų skaičius didesnis vasarą, nes tuomet yra daugiau laiko vienatvei.
Nėra stebuklingų frazių, kuriuos sustabdytų nuo tokio sprendimo. Vienintelis dalykas, kuris gali padėti tai – gebėjimas išgirsti. „Jaunimo linija“ per dieną sulaukia bent 7 skambučių, kurių metu žmonės pripažįsta, kad būtent dabar nori nutraukti gyvybę.
Psichologinės pagalbos trūkumą pastebėjo ir lentvarietė Kristina Belikova: „Tai tema, kuria nepopuliaru kalbėti. O kita problema, kad nėra su kuo. Lentvario seniūnijoje nėra psichologo, o mokykloje jis ateina keletą kartų per savaitę porai valandų. 16 tūkst. miesteliui, iš kurių 3 tūkst. gyventojų – jaunimas, to per mažai, tad tokios iniciatyvos yra forma, kurios metu žmonės gali sužinoti atsakymus į klausimus, kurių neturi kam užduoti. Labai gerai, kad į juos susirenka daug jaunų žmonių, kurių dėmesį pritraukti sunku.“
Savanorė L.Rasimaitė pastebi, kad Lietuvoje savižudybių prevencija nėra vykdoma. Tokios nuomonės ir A.Mamontovas: „Prioritetai nėra paskirstomi – apie gripą daug kalbama, o apie savižudybes, kurios nusineša tūkstančius gyvybių – beveik ne. Žinoma, yra jaunimo linijos, tačiau reikėtų, kad jos turėtų ne vieną telefono liniją. Juk per metus jas pasiekia 100 tūkst. žmonių skambučiai, o neprisiskambina – 2 milijonai. Poreikis yra didžiulis – o požiūris į tai – skaudus. Politikams tai nėra tinkama tema, nes tuomet būsi nepopuliarus. O juk savižudybės tai yra bendras vardiklis visų Lietuvos problemų – alkoholizmo, smurto, patyčių ir kt.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.