Faktai rodo, kad tiek mergaitės, tiek berniukai bręsta vis anksčiau, o tai gali turėti įtakos jų sveikatai ir socialiniam gyvenimui. Daugybė bandymų su gyvūnais parodė, kad endokrininę sistemą pažeidžiančios cheminės medžiagos gali paankstinti tiek fizinę, tiek lytinę brandą.
Tačiau lytinės brandos ankstumą lemia ne tik biologinės, bet ir psichologinės priežastys, viena iš tokių: menkas fizinis ir emocinis kontaktas tarp vaiko ir tėvų.
Tėvai didžiausią dėmesį skiria materialinėms vertybėms, meilę vaikui rodydami per daiktus, brangius rūbus, keliones. Paaugliai, norėdami jaustis reikalingi, patirti švelnumą, meilę ryžtasi ankstyviems lytiniams santykiams.
Tam įtakos turi ir mūsų žiniasklaida. Jaunimas neatsispiria filmų bei įvairiausių leidinių peršamai nuostatai: jeigu žmogus ką nors myli, tai iš karto su tuo savo meilės objeku ir mylisi. Kada paskutinį kartą matėme filmą, kuriame žmonės, prisipažinę vienas kitą mylį, iš karto nenueitų į lovą? Taip peršamas klaidingas laimės ir meilės stereotipas.
Tėvai taip pat dėl savo užimtumo nelinkę su savo atžalomis kalbėtis apie lytinę brandą. Kai kurie gimdytojai drovisi apie tai kalbėti su savo vaikais, kiti teigia, kad jų vaikas ir taip viską žino iš interneto. Tokiu savo elgesiu tėvai tarsi stumtia paauglį į ankstyvus lytinius santykius. Neturėdamas kieno paklausti, negaudamas tikslių atsakymų paauglys imasi domėtis pats.
Dar viena svarbi priežastis – baimės nebuvimas pastoti ar užsikrėsti venerinėmis ligomis. Visagalė medicina įgalino net ir paauglius apsisaugoti nuo nenorimo nėštumo bei venerinių ligų. Dėl nusilpusio visuomenės gėdos ir drovumo jausmo paaugliai neria į lytinius santykius norėdami atrodyti „išskirtiniai“, su patirtimi. Todėl kuo jaunesniame amžiuje bus patirti visi kūniški malonumai, tuo paauglys greičiau išsikovos lyderio poziciją tarp bendraamžių.
Kokios galimos ankstyvų lytinių santykių pasekmės? Tiek fizinės, tiek psichologinės. Medicininiu požiūriu labai svarbu, kad lytinį gyvenimą jaunimas pradėtų kuo vėliau. Žinoma, kad lytiškai bręsdamas, jauno žmogaus organizmas yra dar nepasirengęs dideliems fiziniams krūviams, nes visos gyvybinės jėgos yra eikvojamos psichofiziniam vystymuisi bei augimui.
O dar jei mergaitė pastoja ir ryžtasi abortui? Ją gali ištikti tiek fizinė, tiek psichologinė trauma. Jaunam žmogui abortas gali baigtis įvairiomis komplikacijomis: gimdos traumavimu, infekcijomis. Kita psichologinė pasekmė – praradimas gyvenimo džiaugsmo. Prieš pusmetį konsultavau 17 metų paauglę, kuri bandė žudytis jau trečią kartą. Kaip motyvą mergina nurodė „viskas atsibodo, nebeįdomu gyventi“.
Kai bandžiau motyvuoti paauglę, kalbėjome, ką ji gali nuveikti gyvenime, mergina pasakė, kad viską gyvenime yra „pabandžiusi“: „turėjau krūvas bernų, nebedomina lytiniai santykiai, nes pradėjau juos nuo 14 metų, atsibodo vakarėliai, klubai – ką dar naujo galėčiau patirti“ – kalbėjo mergina. Iš dalies reikėtų sutikti su mergina - tai, kiek ir kokius malonumus kiti patiria per kone kelias dešimtis metų, paauglė sugebėjo patirti vos per ketverius metus.
Šiuo atveju, manyčiau, tai nėra vien merginos ar jos šeimos problema: gyvename „greitųjų“ technologijų amžiuje, kai mus supa greito maisto restoranai, greitai vykdomi užsakymai, greitai ir be atsakomybės kuriamos šeimos, greitos skyrybos, greiti be įsipareigojimų santykiai.