Mes negalime niekur vykti visi drauge - arba mes pramogaujame su vaikais, arba su draugu. Kalbant apie bendrą ateitį, taip pat didžiausia kliūtis iš jo pusės įvardijama - vaikai. Santykių pradžioje lyg ir nekreipiau į tai dėmesio - vyrui sunku priimti svetimus vaikus, reikia laiko ir pan. Bet kuo toliau, tuo labiau jaučiu augančią įtampą. Pradedu suprasti, kad bendra ateitis neįmanoma.
Klausimas: ar tai, kad vyras nesistengia bendrauti su moters vaikais iš kitos santuokos, reiškia, kad vyras nepakankamai rimtai žiūri į jųdviejų santykius? Ar reikia tęsti tokią draugystę, pvz., kol vaikai užaugs ir išeis į savarankišką gyvenimą, ir galėsime džiaugtis vienas kitu? Ar tiesiog neverta bereikalingai gaišti laiko, nes bendros ateities taip ir nebus? Kiek reikia laiko, kad vyras suprastų - nori jis bendros ateities su moterimi, ar ne?
Iš anksto dėkoju už atsakymą, nes esu santykių aklavietėje.
Į klausimą atsako VŠĮ „Pokyčių kelias“ psichologė Anna Miklaševskaja:
Ačiū, kad pasidalinote savo sunkumais. Iš jūsų laiško matau, kad jus kamuoja sumišimas ir abejonės. Tikiuosi šis atsakymas padės jums jaustis tvirčiau ieškant atsakymo į savo klausimus bei sprendžiant iškilusius sunkumus.
Santykiai – tai viena iš svarbiausių mūsų gyvenimo pusių. Aišku, kad mums norisi, kad santykiuose viešpatautų supratingumas, meilė, pasitikėjimas, abipusė pagarba. Tačiau mūsų norai ne visada sutampa su realybe. Jums norisi kurti „pilnavertę šeimą“, kurioje jūsų partneris priimtų jūsų vaikus iš ankstesnės santuokos, augintų juos kaip savus. Tačiau realybėje jūsų partneriui sunku priimti jūsų vaikus, rašote, kad atrodo, jog jis jaučia vaikams netgi neapykantą.
Suprantama, kad tokioje situacijoje jūs atsiduriate tarp „dviejų ugnių“, išgyvenate vidinį konfliktą. Iš vienos pusės yra jūsų vaikai, kuriems reikalinga meilė, rūpestis ir dėmesys, iš kitos – jūsų draugas, kuris irgi reikalauja dėmesio. Atsidurti tokiame trikampyje išties nelengva. Kartais gali atrodyti, kad išeities iš jo nėra, nes visi galimi sprendimai neišvengiamai bus nepalankūs vienai iš šio trikampio pusių. Įmanoma, kad laikinas atsitraukimas gali padėti „sustatyti viską į vietas“. Nereikia galvoti, kad privalote kažką nuspręsti ar priimti kažkokį sprendimą nedelsiant.
Kuriant santykius svarbus abiejų partnerių indėlis, aišku kiekvienas iš jų atsineša savo santykių vaizdą bei stereotipus apie tai, kokie turi būti santykiai šeimoje. Mes visi gyvename tam tikrų stereotipų rėmuose ir jau neįsivaizduojame kito santykių modelio. Kuriant naujus santykius susiduriama su naujais iššūkiais, nes atsiranda daug painiavos ir neaiškumų dėl šeimos taisyklių, vaidmenų, vaikų auklėjimo. Juk kiekvienas turi skirtingą patirtį bei požiūrį. Visi mes skirtingi ir tik siūlant ir diskutuojant galima kurti savo santykius bei bendro gyvenimo taisykles. Svarbu sužinoti koks jūsų partnerio požiūris į vaikus. Galbūt jam, kaip rašote, sunku priimti svetimus vaikus? O gal jis nepasiruošęs prisiimti atsakomybės už vaikus? Gal jis nesijaučia galįs suartėti su jūsų vaikais? Visą tai galima bandyti išsiaiškinti jums kalbantis. Svarbu parodyti ir tai, kiek daug nerimo ir sunkių išgyvenimų jums sukelia susiklosčiusi situacija.
Kalbant apie jūsų ir jūsų partnerio gyvenimo istorijas, abu jūs išgyvenote skyrybas, kurios sukėlė daug streso. Moteriai, turinčiai vaikų, skyrybos kelia dar daugiau jausmų ir emocijų. Ji tampa labai pažeidžiama, ją trikdo esamos ir būsimos problemos. Yra visiškai normalu, kad pirmieji naujų santykių metai yra pakankamai įtempti ir chaotiški, abu partneriai turi prisiderinti vienas prie kito. Dažniausiai praėjus laikui santykiai ima gerėti – aiškėja partnerių bendri tikslai, siekiai, norai, palankiau žiūrima į antrosios pusės „keistenybes“. Galima tikėtis ir teigiamo pokyčio santykiuose su vaikais. Įtakos santykių raidai gali turėti ir tai, kad jūsų partneris jau buvo vedęs, nes, kaip taisyklė, išsiskyrę vyrai neskuba prisiimti atsakomybės ir auklėti nesavo vaikus.
Kaip jūsų draugui taip ir jūsų vaikams reikia laiko, kad jie pažintų ir priprastų vienas prie kito. Labai svarbu, kad jūsų partnerio vaidmuo jūsų šeimoje skirtųsi nuo tėvo vaidmens, kas palengvintų jų tarpusavio santykių kūrimą. Visų pirma, akivaizdu, kad jūsų partneris nepasiruošęs tapti tėvu jūsų vaikams. Antra, patys vaikai gali neigiamai priimti jūsų draugą, jei jis bandys užimti jų tėvo poziciją.
Įdomu tai, kaip jūsų vaikai priima jūsų partnerį, kaip jie bandė bendrauti? Juk vaikams irgi nelengva priimti naują žmogų savo ir jūsų gyvenime. Galima patarti jūsų partneriui pradėti bendravimą su vaikais nuo paprastesnių dalykų: pagalbos ruošiant pamokas arba pati galite siūlyti bendrą veiklą, įtraukiančią tiek jūsų draugą, tiek vaikus. Taip pat jūsų draugas gali pasikalbėti su vaikais tomis temomis, kurios jiems įdomios, bet nepulti klausinėti ar spausti. Taip pat galima padėti jiems ruošti namų darbus, užsiimti kita bendra veikla. Žodžiu, daryti paprastus dalykus, kurie padės vaikams ir jūsų partneriui jaustis atsipalaidavusiems bei padės geriau vieniems kitus pažinti. Juk geriau vienas kitą pažinus pirminė antipatija gali praeiti.
Tuo pačiu reikia savęs paklausti, dėl ko jums svarbu, kad šis vyras priimtų, mylėtų jūsų vaikus? Galbūt, kad jis atstotų vaikams tėvą, kad padėtų jums prižiūrėti vaikus? O gal kas kitka? Atsakius, į šį klausimą gali tapti aiškiau, dėl kokių priežasčių jums svarbu kad jūsų draugas ir vaikai sutartų. Žinoma, bet kuriuose santykiuose norisi „harmonijos“, bet kartais žmonės bando susieti ankstesnį gyvenimą su naujais patyrimais.
Klausiate, ką gi daryti išsiskyrusiai moteriai? Itin svarbios savybės, kurios lems sėkmingą ateitį – tai savigarba, pasitikėjimas savimi ir adekvatus savęs vertinimas. Juk jūs renkatės gyvenimo partnerį. Jei moteris savęs nemyli, kitam irgi sunku pamatyti jos gerąsias savybes. Gal atėjo laikas užsiimti nauja veikla, karjera, įvaizdžiu arba kuo nors visiškai nauju? Stenkitės teigiamai nusiteikti ir nesitaikstyti su padėtimi, kuri jūsų netenkina.
Išsiskyrusi moteris jau spėjo nusivilti, todėl remdamasi savo patirtimi vertinant naują partnerį ji turi vadovautis naujais kriterijais – stebėti vyro elgesį, požiūrį į gyvenimą, pamąstymus. Ankstesnė santuoka suteikia galimybę remtis ta patirtimi ir kurti naujus, galbūt geresnius santykius. Tačiau gali būti, kad ankstesnės santuokos patirtis ne padės, o kaip tik trukdys kurti naują šeimą.
Daugelis išsiskyrusių moterų pasimeta sutikusios naujus partnerius. Jų tikslas surasti potencialų vyrą, savo vaikų tėvą, ko gero idealų vyrą. Tokie lūkesčiai įstumia moterį į labai nepalankią situaciją. Vyras turi žymiai daugiau laisvės, moteris daug duoda ir beveik nieko neprašo. Tačiau moteriai reikia stabilių santykių, saugumo jausmo. Už vyro moteris nori pasislėpti, jaustis saugiai ir būti užtikrintai dėl savo ir savo vaikų ateities. Tačiau tik adekvatus savo partnerio vertinimas ir realūs lūkesčiai gali padėti kurti pasitikėjimu ir sutarimu grįstus santykius. Be to, negalima pamiršti apie jau minėta ankstesnę patirtį, kuria partneriai remiasi kurdami naujus santykius.
Aišku gali atsitikti ir taip, kad jūsų partneris nesutiks priimti jūsų vaikus ir jums teks rinktis tarp vyro ir vaikų. Ši situacija yra sudėtinga, visgi mylintis, supratingas ir savimi pasitikintis vyras neturėtų įstumti moters į tokį trikampį. Bet kuriuo atveju, nepamirškite, kad turite vaikų, kurie suteikia džiaugsmo ir padeda išgyventi sunkius gyvenimo etapus. Be to, skirkite laiko sau, tai ne tik padės atgauti vidinę ramybę, bet ir padės jums augti ir realizuoti save. Vertėtų kiek nukeliauti į ateitį ir užduoti sau klausimą: Ką aš veiksiu, kai vaikai išeis? Kas su manimi bus šalia? Ar noriu, kad būtent šis vyras būtų šalia?
Pabandykite atsakyti į visus kylančius klausimus, atsitraukti ir grįžti prie apmąstymų kiek vėliau. Gal tai padės jums apsispręsti, kaip elgtis ir kurti savo santykius.
Jei ieškote pagalbos ar turite klausimų, rašykite mums psichologas@lrytas.lt .