Vargas, jei akimirkai atsipalaiduosi ar dėmesį nukreipsi į kitką. Kartais atrodo, kad kuo labiau artėjama prie tikslo, tuo sunkumų daugėja. Bet įdomiausia, jog pusė visų sunkumų yra emocinio pobūdžio: jaučiamės vieniši ir apleisti tų, kurie turėtų mus palaikyti ir būti šalia.
Tomis lemtingomis, sunkiomis valandomis, kovodami nežinomoje žemėje, beveik visuomet esame vieni: tėvai ar vaikai, sutuoktinis ar geriausi draugai nuo mūsų nutolsta ir tampa vien stebėtojai. Dažnai jie virsta įtarūs, nepatiklūs, mus kritikuoja ir negina.
Kodėl? Todėl, kad palikome grupę ir atsiskyrėme. Grupė - šeimos narių, giminių ar draugų - yra organiška visuma, kur kiekvienas turi apibrėžtą identitetą. Įvairūs identitetai sukuria mozaiką. Kai mes atsiskiriame ir daugiau nevaidiname įprasto vadmens, suardome tą mozaiką. Suardome įprastą rimtį, pažeidžiame kitų grupės narių savivoką.
Kai vėl priartėjama prie paliktųjų grupės narių, galima pasiduoti jų įtakai, permainų entuziazmas atvėsta. Grupės reakcija jaučiama ir nesvarbiomis progomis - pabandykite vien pakeisti šukuoseną, užsiželdinti barzdą ar nusidažyti plaukus ekscentriška spalva. Pamėginkite pareikšti, kad ketinate tapti tapytoju ar studijuoti dainavimą.
Kur kas stipresnė reakcija būna, kai pasirinkimas būna kitoks, naujoviškas. Grupė jus atstumia, nors atvirai to ir nesako. Liekate vieni, kitų žvilgsniuose regite kritiką ir nepasitikėjimą. Kai kurie net ima kvosti, siekdami sužinoti, ar esate sveiko proto, o gal kas stipriai įtakojo. Jei vyras, nusprendžiama, kad neteko proto, jei moteris - kad nerimta.
Taigi kovojate vieni, o artimi žmonės ne tik nepadeda ir nepalaiko, bet dar ir priekaištauja, kad neskiriate jiems laiko. Dažniausiai paramos sulaukiama iš nepažįstamų žmonių.
Jei iniciatoriaus planas sužlunga, tie, kurie kritikavo - džiūgauja, kad buvo teisūs. Tačiau dažniausiai naujų kelių ieškotojas laimi, kadangi kovojo nuožmiai ir negailėdamas jėgų. Po pergalės grupė sugrįžta, nugalėtoją mielai priima į savo būrį bei džiaugiasi jo sėkmės vaisiais. Visi anksčiau kritikavę, staiga užmiršta praeitį arba ją savaip perkuria. O daug dėl vienatvės iškentėjusiam iniciatoriui lieka tik guostis apgaulinga grupės išmone.