Profesinis išsekimas kyla dėl daugelio priežasčių: perfekcionizmo, siekiu viską kontroliuoti bei sulaukti įvertinimo, bei taip pat dėl perdėtai didelių lūkesčių, noro daryti viską geriau už kitus, ir kai darbas tampa savotiškas prieglobstis ir vienintelis pasitenkinimo šaltinis.
Visais šiais atvejais trūksta ryšio tarp individo aukštų siekių ir realybės. Ypač dažnai šis sutrikimas apima nerimauti linkusius žmones.
Profesiškai „perdegęs“ žmogus jaučia vidinę tuštumą, praranda įprastinį gyvybingumą ir energiją, vis mažiau domisi savo darbo reikalais. Gali pasireikšti depersonalizacija - su aplinkiniais bendrauja šaltai ir atsainiai, o kalbos tampa negatyvios ir ciniškos. „Perdegėlis“ taip pat menkina savo darbą bei save laiko nekompetentingu.
Profesinis išsekimas susijęs su fiziniu, emociniu ir intelektualiniu nuovargiu. Simptomai yra individualūs, bet beveik visuomet pasireiškia tie patys negalavimai: galvos ir nugaros skausmas, nemiga, virškinimo sutrikimai, dažni peršalimai... Asmuo tampa irzlus, nors ir stengiasi, darbas daugiau jo netenkina. Smunka produktyvumas.
Profesiškai nualintas žmogus turėtų pagalvoti apie atostogas ir netgi apie kreipdamąsi į psichoterapeutą. Atotrūkis nuo darbo leidžia geriau pažinti savo tikruosius troškimus ir viltis, tai gal netgi paakstins profesines permainas. Rekomenduojama kuo geriau pailsėti, patartina daryti jogos pratimus, padedančius išmokti atsipalaiduoti ir geriau kontroliuoti savo nerimą.