Susitaikyti lengviau, jeigu nėra smurto. Nelengva būti ramia ir sukalbama, kai skraido lėkštės ar liejasi įžeidinėjimai. Kad pajėgtum nešališkai įvertinti situaciją, pirmiausia turi gebėti pasijusti oponento kailyje. Visai neverta pykti, kad kitas buvo neteisus, o tu - teisi. Pirmas žingsnis link susitaikymo - pripažinti, kad esame skirtingi, dalykus suvokiame nevienodai. Svarbiausia suprasti, kad nepaisant visų skirtumų, bendrą sutarimą įmanoma pasiekti.
Stenkis įvertinti tikrąsias konflikto priežastis. Dažniausiai išoriniai dalykai dangsto kur kas gilesnius dalykus. O kai konfliktas priklauso kategorijai „paskutinis kantrybės lašas“, nepakanka aptarti konkrečias priežastis, bet reikia plačiau panagrinėti konkretų elgesį.
Susitaikyti - vadinasi, pripažinti, jog nesugebėjai įtikinti ar įpiršti savo požiūrio. Būk tikra - oponento mąstymo tu niekuomet nepakeisi.
Tie, kurie nemoka susitaikyti, vengia pyktis su kitais, nes jiems konfliktas - tarsi akligatvis. Tuo tarpu drąsesnis nebijo konfliktų, kadangi žino, kaip su juo susidoroti. Toks elgesys pasižymi branda: geriau konfliktą išspręsti, nei leisti, kad jis ir toliau amžinai rusentų.
Kalbėtis yra gerai, bet to ne visuomet pakanka. Tinka ir konkretūs veiksmai bei paslaugumas. Pavyzdžiui, jeigu susipykusi su drauge, jai padarysi kokią nors paslaugą, pademonstruosi, jog konfliktą įveikei - juk nebūtina akis į akį apie jį kalbėtis.
Diskusija su tavo antrąja puse? Tarp bučinių ir glamonių sušnabždėk: “Atleisk“ - ir viskas baigta. Tačiau gali būti, jog negali apsimetinėti, jog kūnas priešinasi artumui. Venk sekso, jei vis dar pyksti ir jauti kartėlį. Pirmenybę teik pokalbiui, nes intymumo tikslas - patvirtinti, kad vyras, nepaisant jo trūkumų, yra visuomet geidžiamas.