Žodžiai atskleidžia statusą
Pastebėta, kad aukšto statuso individai ne tik dažniau šneka už kitus, bet ir mieliau kalba apie aplinkinius. O žemesnio statuso žmonių kalba daugiau sukasi apie juos pačius. Kuo asmens statusas aukštesnis, tuo rečiau jis vartoja įvardį „aš“ . Aukšto statuso asmenys taip pat daug rečiau uždavinėja klausimus.
Indikuoja melą
Jei nesate įsitikinęs, ar asmuo jums sako tiesą, įsiklausykite į jo kalbą. Tyrimai rodo, kad meluojantys individai daug dažniau išsako neigiamas emocijas apibūdinančius žodžius ir judėjimo veiksmažodžius (pvz., atvažiuoti, mašina, eiti ir pan.). Jų kalboje taip pat retesnis įvardis „aš“ ir mažiau skiriamųjų jungtukų.
Lyčių skirtumai
Vyrų kalba sudėtingesnė nei moterų – jie vartoja daugiau prielinksnių bei daiktavardžių. Dailiosios lyties atstovių kalboje daugiau socialinių žodžių, įvardžių ir veiksmažodžių. M. L. Newmanas pastebėjo, kad moterys dažniau vartoja įvardį „aš“. Mokslininko manymu, taip yra todėl, kad moterys yra labiau susikoncentravusios į save, labiau linkusios į depresiją ar yra žemesnio statuso nei vyrai.
Vis dėlto moterys nėra plepesnės už vyrus! Teksaso universiteto Ostine profesoriaus Jameso W. Pennebakerio su kolegomis atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys vidutiniškai per dieną pasako apie 16 tūkst. žodžių.
„Tu“ ir „mes“ parodo meilę
Iš vartojamų žodžių galima spręsti net apie asmens santykių kokybę su antrąja puse. J. W. Pennebakeris nustatė, kad poros, dažniau vartojančios įvardį „tu“, yra mažiau patenkintos savo romantiniais santykiais. Įdomu, kad įvardis „mes“ nėra susijęs su geresniu santykių vertinimu, tačiau tiek vyrai, tiek moterys geriau vertina savo santykių kokybę tuomet, kai moterys dažniau vartoja įvardį „aš“.
Kalba kinta su amžiumi
Senatvė nėra tokia baisi. Bent apie tai galime spręsti iš senyvų žmonių kalbos ypatumų. Tyrimai rodo, kad sendami žmonės vartoja vis mažiau neigiamų žodžių ir dažniau reiškia teigiamas emocijas. Be to, senyvo amžiaus asmenys dažniau šneka būsimuoju laiku.
Vienijantis „mes“
Pastebėta, kad po didelių šokiruojančių įvykių ir traumų žmonės dažniau pradeda vartoti įvardį „mes“. Pavyzdžiui, užfiksuota, kad pokalbių svetainėse po žinių apie princesės Dianos mirtį įvardžio „mes“ parašyta net 135 proc. daugiau nei įprastai.
Kita kalba – nauja asmenybė
Kalbant skirtingomis kalbomis, mūsų asmenybė šiek tiek pasikeičia. Pavyzdžiui, Teksaso universiteto Ostine psichologijos mokslų daktaro S. D. Goslingo su kolegomis atliktas eksperimentas su dvikalbiais asmenimis parodė, kad kalbėdami anglų kalba tiriamieji yra ekstravertiškesni ir sukalbamesni nei kalbėdami ispaniškai.
Parodo gilius išgyvenimus
Jei asmuo nuolat vartoja įvardį „aš“, gali būti, kad jis šiuo metu išgyvena itin neigiamas emocijas. Teksaso universiteto Ostine psichologijos profesorė S. S. Rude su kolegomis paprašė studentų aprašyti savo nuotykius universitete. Rezultatai parodė, kad depresiški asmenys savo rašiniuose daug dažniau nei kiti studentai linkę vartoti įvardį „aš“. Poezijos analizė taip pat atskleidė, kad nusižudę poetai savo kūriniuose daug daugiau kalbėjo pirmuoju asmeniu.
Tačiau žodžiai turi ir gydomąją galią. Tyrimai rodo, kad dienoraščio, kuriame išliejamos giliausios mintys ir išgyvenimai, rašymas turi teigiamos įtakos žmogaus sveikatai, pozityviam mąstymui ir net geresniems pasiekimams.
Vyriško hormono įtaka
Pastebėta įdomi tendencija – sumažėjus testosterono lygiui organizme, žmonės dažniau vartoja įvardžius „tu“, „mes“, „jie“, o padidėjus – „aš“.