Pirmieji šios srities tyrimai inicijuoti psichologų Darley ir Latane, o jiems mintį davė šokiruojantys Kitty Genovese žmogžudystės 1964 m. faktai – užpuolimo liudininkai buvo net 38 asmenys, tačiau nė vienas jų nieko nedarė. Norėdami išsiaiškinti tokio elgesio priežastis Darley ir Latane atliko eksperimentą – kvietė studentus dalyvauti diskusijoje.
Iš tiesų mokslininkus domino kas kita – kaip dalyviai reaguos į grupės narį (aktorių) ištikusį epilepsijos priepuolį. Kaip parodė rezultatai, kuo daugiau žmonių dalyvaudavo diskusijoje, tuo ilgiau niekas nereaguodavo į pagalbos šauksmą. Kodėl? Kuo daugiau nelaimės liudininkų, tuo mažesnę atsakomybę kiekvienas jų jaučia. Juk pagalbą suteikti gali ir kitas asmuo, tad atsakomybę perleidžiame kitiems ir dėl to sau nesukame galvos.
Nelaimės vietos ir liudininkų skaičiaus iš anksto negalime numatyti, tačiau jei atsidursite panašioje situacijoje, nelaukite, kol kiti abejingai žvalgysis į kitus ir lauks „savanorio“. Padėkite ir kiti jums padės.
Žmonės - tarsi avių banda, seka vienas paskui kitą. Ne visada tai darome akivaizdžiai, tačiau grupių įtaka asmens elgesiui neginčijama. Ir nors teigiame, kad esame individai, turintys savo nuomonę, iš tikrųjų dažniausiai tik sekame kitų pėdomis.
S. Asch tyrimo dalyvių prašė iš pateiktų variantų pasirinkti dvi vienodo ilgio linijas ir savo nuomone pasidalyti su 6 žmonių grupe. Užduotis buvo elementari ir kiekvienas asmuo ją galėjo nesunkiai išspręsti, tačiau atsakymai toli gražu prieštaravo logikai. Savanoriai nežinojo, kad grupelėje jie buvo vieninteliai tikrieji tiriamieji. Likusieji penki asmenys buvo tyrimo sąmokslininkai ir specialiai klaidindavo tiriamąjį sakydami neteisingą atsakymą. Tiriamasis savo atsakymą turėjo pasakyti paskutinis.
Eksperimento rezultatai buvo šokiruojantys. Net 50 proc. tyrimo dalyvių pasidavė grupės įtakai ir pasakydavo jos pasiūlytą klaidingą atsakymą! Tik 25 proc. išliko ištikimi savo sprendimui. Po eksperimento paklausus, kodėl jie pasirinko neteisingą atsakymą, sulaukta gana artimų atsakymų: dėl nerimo, baimės suklysti, nenoro prieštarauti grupei, nenoro nepritapti ir pan. Iš dalies konformizmas mums padeda išgyventi ir sutarti su grupe. Juk išsišokėlių niekas nemėgsta. Tačiau tai turėtume daryti su saiku – prieš sekdamas paskui avių bandą apsidairykite, ar nebėgate tiesiai pas vilką.
Kartais esame ne ką protingesni už beždžiones. Tačiau turime bent vieną pranašumą – mes bent jau žinome, kad klystame, ir galime tiksliai nustatyti kur.