Tai, apie ką kalbėjo J. V. Getė, psichologijoje vadinama pigmaliono, arba lūkesčių, efektu. Šio fenomeno esmė – autoritetingo žmogaus (pvz., vadovo, tėvų, mokytojų) lūkesčiai, net jei ir netikslūs, gali paveikti konkretaus asmens (pavaldinio, vaiko, mokinio) elgesį. Kitaip tariant, jei mes nuoširdžiai tikime, kad asmuo kažką pasieks ir jam tai aiškiai sakome, tikimybė, kad taip ir įvyks, yra didelė.
Lūkesčių galia tokia stipri, kad atsiliepia net žmogaus fiziologijai. Vieno eksperimento dalyviai – seselės ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai – buvo informuoti, kad vieni pacientai turėtų reabilituotis greičiau nei kiti ligoniai, sergantys panašiomis ligomis. Ir iš tiesų jie pasveiko greičiau, mažiau kentėjo nuo depresijos ir rečiau sugrįždavo atgal į slaugos namus nei kontrolinės grupės ligoniai.
Taigi kas čia per fenomenas ir kaip jis pasireiškia?
„Išrinktieji“ mokiniai gabesni
Pigmaliono efektas pirmą kartą pastebėtas tiriant mokytojų lūkesčių poveikį studentų akademiniams pasiekimams. Eksperimente dalyvavusiems dėstytojams buvo pasakyta, kad tam tikri mokiniai turi didelį intelekto potencialą ir kad mokslų metų pabaigoje iš jų galima tikėtis išskirtinių rezultatų. Iš tikrųjų tai buvo paprasti, atsitiktinai į „potencialių mokinių“ grupę atrinkti mokiniai. Rezultatai? Tie moksleiviai, į kuriuos mokytojai dėjo viltis, iš tiesų pasiekė daugiau nei bendraklasiai! Pokytis buvo ypač ryškus I–VI klasių mokinių.
Pavyzdžiui, pirmaklasių, patekusių į kontrolinę grupę, intelektas išaugo 12 taškų, o „išrinktųjų“ intelektas padidėjo net 27,4 taškais. Pasak tyrimo vadovės Rosenthal, mokytojai tikėjimą „intelektualiųjų vaikų“ jėgomis galėjo perduodi savo elgesiu, kūno kalba ir pakeistu mokymo stiliumi – tai sustiprino mokinių pasitikėjimo savimi jausmą, motyvavo daugiau mokytis bei keisti tam tikrus įgūdžius.
Kaip mokytojai perduoda neigiamus lūkesčius savo mokiniams?
Šie mokiniai yra sodinami klasės gale, toliau nuo mokytojo;
Jiems rodoma mažiau dėmesio (nesišypsoma, nežiūrima į akis);
Jiems rečiau užduodami klausimai, rečiau prašoma viešai kalbėti;
Yra mažiau palaikomi nesėkmingose situacijose;
Jie dažniau kritikuojami už neteisingus atsakymus ir rečiau giriami už teisingus atsakymus;
Šie mokiniai dažniau giriami už nesvarbius ir nelabai tikslius atsakymus;
Jiems rečiau suteikiamas grįžtamasis ryšys;
Iš jų reikalaujama mažiau pastangų ir darbo.