Jau senokai psichoterapeutai yra pastebėję, kad prieštaringas bendravimas, kai žodžiais sakoma viena, o iš tiesų menama kita, turi didžiulę neigiamą įtaką žmogaus psichikai.
Ir priešingai, kai asmuo suranda girdinčią ausį ir besąlygiškai priimančią širdį, prasideda gijimo ir vidinės darnos procesas.
„Teko stebėti vieno žymiausių XX amžiaus amerikiečių psichoterapeutų Carlo Rogerso pokalbius su klientais. Atstumas tarp mūsų buitinio bendravimo, kurio metu du žmonės tarsi laukia progos pasisakyti, bet visiškai negirdi kito, ir tikro, empatiško, gydančio bendravimo – didžiulis”, – pasakojo akademijos vadovas docentas, daktaras Gintaras Chomentauskas.
Psichologo J.Buroko nuomone, itin svarbu perprasti žmogaus unikalų vidinį pasaulį. Tačiau neretai užkertama galimybė suprasti kitą žmogų, nes apsišarvuojama išankstinėmis hipotezėmis, prielaidomis.
„Daugiaprasmiškai bendrauti ar net meluoti iš dalies naudinga, nes tai padeda suklaidinti nepalankiai nusiteikusius asmenis ir apsisaugoti, – juk nenorime, kad visi perskaitytų slapčiausias mūsų mintis.
Tačiau dėvimos kaukės linkusios tapti tikruoju veidu – po kiek laiko net ir norėdami geriau suprasti savo bei aplinkinių tikruosius jausmus dažnai nebežinome, kaip tai padaryti.
Taip atitolstama nuo tikrų norų, vertybių, pradedama meluoti ir sau, ir kitam”, – apie klaidžius bendravimo pavojus kalbėjo J.Burokas.
Išgirsti tai, kas nepasakyta, – iššūkis, kurį įveikti siūlo jau aštuntus metus Vilniuje sėkmingai veikianti Psichologijos akademija.
Šio iššūkio ėmėsi ir Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros lektorė Indrė Kavoliūnienė, kuriai psichologijos studijos padėjo vesti pokalbius, susitelkti į tuos dalykus, kurie anksčiau likdavo nepastebėti, daugiau dėmesio kreipti į kalbančiojo savijautą ir sureaguoti, kokius jausmus jam kelia viena ar kita tema, kokią žinutę kalbantysis nori perteikti.
„Supratau, kaip svarbu mokėti ne tik išklausyti, bet ir mokėti pasakyti taip, kad būtum išgirstas.
Juk ta pati mintis, nelygu, kaip suformuluota, gali nuskambėti arba kaip kaltinimas (sakinį pradėjus nuo „tu”), arba kaip savo savijautos įvardijimas (sakinį pradėjus nuo „aš”). Atrodo, smulkmena, tačiau išties labai svarbi”, – teigė I.Kavoliūnienė.
Studijos padėjo jai suvokti ankstesnes bendravimo klaidas. Dabar daugelyje situacijų moteris atkreipia dėmesį ne tik į tai, kaip jaučiasi vienu ar kitu atveju, ir tai garsiai įvardija, bet ir atitinkamai išgirsta, geriau supranta kitų jausmus.
Dėl to bendravimas tapo nuoširdesnis, atviresnis, teikia daugiau pasitenkinimo. Tobulindama bendravimo įgūdžius moteris tapo tolerantiška kitokiai nuomonei, neperša savosios, nekovoja už „savo tiesas”.
„Mano prielaida, kad jau pokalbio pradžioje galiu nuspėti, ką žmogus nori pasakyti, pasirodė klaidinga. Dažnai manome, kad ir kiti mąsto tą patį ir taip pat, o tai labai prasilenkia su tikrove”, – sakė Indrė.
Dabar ji stengiasi nuimti savo asmeninės patirties „filtrus” ir pažvelgti į situaciją kalbančiojo akimis, nesieti jos su savo gyvenimu ir patirtimi.
„Gebėjimas klausytis padeda būti geresniam kad ir kur būčiau – šeimoje, darbe ar tinklinio aikštelėje”, – taip Psichologijos akademijoje įgytas žinias apibendrino bendrovės „Coffee Inn” bendraturtis ir rašytojas Daumantas Mikučionis.
Tik nedidelė dalis informacijos pasakoma balsu. Visa kita perteikia pašnekovo kūno kalba, balso tembras, žvilgsnis, veido išraiška.
„Jei mylima moteris tris kartus pakartoja, jog ji tikrai nepyksta, dabar jau žinau (anksčiau tik įtariau), kad yra priešingai”, – savo patirtimi dalijasi D.Mikučionis.
Studijos jam padėjo patikėti, kad tokio dalyko kaip objektyvi tiesa nėra – kiek žmonių, tiek ir požiūrių.
„Dėl to tapau pakantesnis kitų nuomonei ir dažniau patikiu, kad oponentų požiūris yra nuoširdus įsitikinimas, o ne derybų poza, – teigė Daumantas. – Perdėtai triukšmingame mūsų amžiuje išgirsti tai, kas nepasakyta, – sėkmingų santykių paslaptis.”
Išmokęs girdėti ir pajusti kitą žmogų jis patiria daugiau meilės šeimoje ir daugiau sėkmės darbe”.
Nuoširdus ir atviras bendravimas bendrovės „Coffee Box” vadovei Airidai Čepulienei taip pat didelė vertybė.
„Mėgstu bendrauti, tačiau neišvengiau nesusipratimų, privertusių stabtelėti ir pažvelgti į mano pačios santykių ypatumus”, – kalbėjo A. Čepulienė.
Ji suvokė, kaip svarbu išmokti klausytis kito žmogaus taip, kad išgirstum ir suprastum, ką jis nori pasakyti.
„Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Asmeniniuose santykiuose neužtenka išklausyti ir suprasti pasakytų žodžių prasmę, dažnokai tiesa slypi emocijose, todėl svarbu pajusti tai, kas yra nepasakyta”, – įsitikinusi verslininkė.
Studijuodama Psichologijos akademijoje moteris gavo tai, ko jai trūko. Bendraudama ji ėmė vengti išankstinių nuostatų, stereotipų, įprato skatinti žmones nuoširdžiai kalbėti, išmoko užduoti atvirus, neutralius klausimus, atspindėti jausmus.
„Tai padėjo geriau suprasti artimus žmones ir priimti juos tokius, kokie yra. Jaučiu, kad suteikiu jiems galimybę parodyti stipriąsias puses, atskleisti talentus. Geriau suprantu ir savo poreikius, atviriau kalbu apie savo jausmus”, – studijų privalumus vardijo Airida.
Psichologijos akademijos vadovas doc. dr. Gintaras Chomentauskas džiaugėsi savo studentais: „Puiku, kad žmonės domisi ir investuoja į savo santykių ir gyvenimo kokybę. Atrodo, kad psichologija Lietuvoje tampa nauja mada. Tikėkimės – ilgam.”