1. Atsisėdus prieš vaiką ir įdėmiai žiūrint jam į akis pasakyti: „Atėjo laikas pakalbėti su tavimi apie seksą, kaip su suaugusiu žmogumi“.
2. Reikėtų pasistengti elgtis laisvai, neišrausti, nepradėti muistytis ir juo labiau mikčioti. Juk jūs atskleisite vaikui didžiausias kiekvieno žmogaus intymiojo gyvenimo paslaptis, o ne rodysite atskiras jo scenas.
3. Kai tik vaikas paklaus, iš karto pasistenkite kaip galima aiškiau ir trumpiau jam atsakyti. O jei iš karto nepavyks to padaryti, nes paaiškės, kad sudėtinga nepasiruošus paaiškinti, pagalvokite, kaip galima būtų tai padaryti ir grįžkite prie temos po valandos kitos. Tačiau jokiu būdu negalima nukelti pokalbio į kitą dieną ar savaitei. Niekada nepykite ant dukters ar sūnaus ir negėdinkite jų dėl tokio smalsumo.
4. Jei matote, kad vaikas labai domisi ta tema, kalbėkite su juo apie tai dažniau, tačiau po nedaug. T.y. neapkraukite vaiko nereikalinga jam informacija. Nes ne visada tokie pokalbiai priveda prie gero. Mat vaikui gali atsirasti ir psichologinio pobūdžio problemų.
Tėvus domina, kada reikėtų pradėti kabėti su vaikais apie seksą. Nors daugeliui tai nepatogu, gėda, todėl varžosi ir stengiasi to išvengti. Tačiau specialistų manymu, nėra nieko blogo, jei tėtis ar mama papasakos mažamečiui sūnui ar dukrai apie žmogaus intymųjį gyvenimą. Nes, anksčiau ar vėliau, tai būtinai padarys vaikai kieme ar bendraklasiai mokykloje, tačiau kokia forma?
Psichologai įsitikinę, kad harmoninga asmenybė intymioje gyvenimo sferoje tai ta, kuri turėjo pieš akis savo tėvų laimingos santuokos pavyzdį. Taip pat ir intymioje sferoje. Tose šeimose, kur tėtis pabučiuoja mamą eidamas miegoti, o mama tėtį ryte atsikėlus, užauga psichologiškai sveiki, tvirti ir laimingi vaikai. Švelnus ir šiltas tonas, gražūs gestai, gėlės, dovanėlės šeimoje - visai tai nepraslysta pro vaiko akis. Juk jis stengiasi sekti tėvų pavyzdžiu. Mergaitė gali pakartoti išgirstas iš mamos frazes savo lėlėms, o berniukai kalbėti tėvelio žodžiais girdint mergaitėms. Ir tai - puiku, žinoma, jei tie išsireiškimai mandagūs ir pozityvūs.
Dažnai tenka girdėti iš tėvų, kad jie neleidžia sau matant vaikams demonstruoti savo jausmus vienas kitam, todėl nelepina ir savo vaiko nei šiltu ir geru žodžiu, nei bučiniu. Tokia gimdytojų pozicija susiveda į baimę, kad vaikas gali užaugti su vienokiais ar kitokiais seksualiniais polinkiais.
Tačiau tos mamos ir tėčiai, kurie nemylėjo savo vaikų, nedavė jiems pakankamai glamonių ir švelnumo, po to kenčia dėl to, kad jų palikuonys užaugo bejausmiai ir žiaurūs. Viskas gerai su saiku. Todėl reikia ir priglausti, ir paglostyti, o esant reikalui, išbarti vaiką.
Tėvai su savo atžalomis turėtų kalbėti labai paprastais žodžiais, kad vaikas aiškiai suprastų, ką jie pasakė ir kad jis po to neužduotų dar dešimt papildomų klausimų. Tačiau neperkraukite jo galvelės, todėl labai svarbu, kad informacija būtų trumpa ir kokybiška.
Geriausia išeitis - užsiimti vaiko lytiniu auklėjimu pamažu. Kai jam treji metukai, į klausimą, iš kur atsiranda vaikai, galima atsakyti, kad iš mamos pilvuko. O prieš einant į mokyklą galima patikslinti, kad vaikas atsiranda iš ypatingos ląstelės. Kiek vėliau papasakokite jam, kad ta ląstelė susiformuoja, kai mama ir tėtis myli vienas kitą.