Dažna pykčių priežastis – nežinojimas, kaip išspręsti kilusį konfliktą. Tačiau ką daryti, jei to priežastis – slapta aistra ginčui? Kaip teigia žymus psichiatras Davidas Burnsas, dauguma porų nejaučia poreikio keistis ir jiems patinka dėl santykių nesėkmių kaltinti vienam kitą. Taip nutinka, kai mūsų ego konkuruoja su gebėjimu gyventi harmoningą gyvenimą.
Prisiminkite žmogų, su kuriuo nesutariate. Gal tai kolega, kuris visada prieštarauja jūsų idėjoms? Gal tai partnerė, nusipirkusi dar vieną naują – jūsų nuomone, visiškai nereikalingą – porą batų? O gal tai kaimynas, ir vėl automobiliu užtvėręs įvažiavimą į namo kiemą. O dabar įsivaizduokite, kad galėtumėte vos spragtelėti pirštais, kad taptumėte artimais, niekada nesipykstančiais, vienas kitu besąlygiškai besirūpinančiais draugais. Ar tikrai to norėtumėte? Deja, ne visada norime su kitais suartėti. Mėgavimąsi priešiškumu lemia retkarčiais prabundanti gyvuliškoji mūsų prigimties pusė.
Jei norime pagerinti santykius su kitu žmogumi, visų pirma turime ne reikalauti, kad jis pasikeistų, bet keistis patys. Dėl įsiplieskusio konflikto esate tiek pat kaltas, kaip ir antroji pusė. Jei pasikeisite, pasikeis ir priešininko elgesys. Mes negalime pakeisti kito žmogaus, tačiau tai, ką sakote ir darote, turi įtakos aplinkinių elgesiui ir požiūriui į jus. Todėl paklauskite savęs: ar daugiau naudos gausite laimėjęs mūšį ar pavertęs priešininką savo sąjungininku?
KONFLIKTO PRIEŽASTYS
1. Galios ir kontrolės demonstravimas
Žmogus, kaip ir gyvūnas, jaučia norą dominuoti. Hierarchinis susiskirstymas būdingas ne tik darbinei aplinkai, bet ir draugų ar poros tarpusavio santykiams. D. Burns teigimu, noras valdyti aplinkinius yra žmogiškosios prigimties dalis. Mums patinka jaustis aukščiau kitų – tai reiškia, kad iš santykių gauname tai, ko norime. Tačiau siekdami įrodyti savo pranašumą dažnai įskaudiname artimiausius žmones. Nesistenkite kontroliuoti ar bauginti partnerio, nes taip pakenksite santykiams. Verčiau pabandykite įsivaizduoti save jo vietoje. Empatija ir pagarba – stiprių santykių pagrindas.
2. Kaltės prisiėmimas
Kartais partneriai prisiima visą kaltę dėl tarpusavio santykių nesklandumų, nes bijo veltis į ginčus ir nenori klausytis kito kaltinimų. Užbėgdami už akių išvengiame kritikos. Tačiau tai nėra veiksmingas problemų sprendimo būdas. Išmokite dalytis atsakomybe už nesėkmes ir laikykitės neutralios suaugusiojo, o ne emocijomis pagrįstos vaiko pozicijos. Atminkite, kad bėgimas nuo problemų jų neišsprendžia.
3. Kerštas
Supykusi, kad vyras per daug laiko leidžia su draugais, vieną vakarą Kristina nugvelbė mobilųjį telefoną ir ištrynė visų jo geriausių draugų numerius. „Su pasimėgavimu stebėjau, kaip jis verčia namus tikėdamasis, kad kurs nors atras bent vieno draugo telefono numerį“, – pasakojo moteris.
Pyktis kursto neracionalų elgesį. Įniršio metu kerštas atrodo geriausias sprendimas. Tačiau atminkite, kad tai nepadės siekti darnių tarpusavio santykių. Atsilyginimas kitam nepadeda išspręsti problemų, tačiau laikinai leidžia pasijusti teisiam. Ilgalaikiai tarptautiniai konfliktai taip pat buvo kurstomi noro atkeršyti – niekas nelaimi, bet niekas ir nenori liautis. Anksčiau ar vėliau kas nors privalo nutraukti šį užburtą ratą.