2010 m. vasarį W. Bergmannui buvo diagnozuotas vėžys. Psichologas mirė pernai, tačiau jo mintys ir įžvalgos - bus svarbios dar ilgai.
Paskutinės W. Bergmanno gyvenimo dienos prabėgo vienoje Hanoverio slaugos ligoninių. Mintį, kad miršta, jis priėmė ramiai. Specialistą neramino tik tai, kad jis nebeturi jėgų svariais argumentais įtikinti pedagogų, norinčių vaikus dresuoti lyg šunis. Jis pats pasisakė už vaikų auklėjimą ramybės ir laisvės dvasia.
Su žinomu specialistu kalbėjosi Vokietijos žurnalo „Stern“ korespondentas.
- Jus turėtų nervinti tai, kad pedagogikoje vėl vyrauja muštro, dresūros, drausmės mada, o to nebegalite atremti argumentais.
- Kai mano liga tapo nebevaldoma, gulėdamas slaugos ligoninėje parašiau knygą prieš kvailą pedagogiką. Tai atėmė iš manęs daug jėgų. „Palikite vaikus ramybėje“, - taip vadinsis knyga, kuri polemizuoja su griaunamąja auklėjimo manija.
Vakarų kultūra artėja prie žlugimo daug greičiau, nei buvo baiminamasi.
- Tai, ką dabar sakote, absurdas.
- Ne. Bet juk kvailystė, kai dviejų, trijų metų vaikas turi mokytis kinų kalbos - tėvai nuo pat mažų dienų juos rengia konkurencinei kovai!
Arba - tuščios garbės besivaikanti mama apkabina verkiantį sūnų ar dukterį vaikų darželyje ir sako: „Man skauda širdį, bet protas sako, kad tai reikalinga!“ Ir be jokio gailesčio su juo atsisveikina.
Tėvai, nenorėkite, kad jūsų vaikai būtų tobuli, neišveskite vaikų į trasą su užrašu ant krūtinės „Pralenkti“. Arba jūs mylite savo dukterį ar sūnų arba norite tobulo vaiko. Ir vieno, ir kito nebūna.
- Nepaisant jūsų nepasitenkinimo, dabar labai populiarios knygos, pasisakančios už itin griežtą ir „kietą“ vaikų auklėjimą. Bestselerių sąraše - kinės Amy Chua „Sėkmės moteris, - kaip aš savo vaikams įskiepijau pergalės jausmą“. Joje raginama namuose griebtis muštro.
- Kvailystė, ką ši ponia propaguoja. Pavyzdžiui, gąsdina savo dukterį, kad sudegins jos minkštus žaislus, jei ši tobulai negros pianinu:„Skaičiuoju iki trijų, po to laukiu muzikalumo“.
Žiauru, toks pažangai priešiškas auklėjimas man nepriimtinas. Pasisakau už ramybę ir laisvę. Vaikams reikia triukšmo, truputėlio chaoso, smagaus pasimurkdymo po purvą, jie negali būti dresuojami kaip šuniukai. Tik tas, kas sugeba mylėti, sugeba ir auklėti, ugdyti savo vaiką.
Vaikui skiepijamas paklusnumas kliudo ugdyti intelektą. Nereikia daugiau drausmės ir paklusnumo - reikia daugiau meilės.
- Tėvai baiminasi, kad vaikui nepavyks, kad jis nepadarys karjeros, jiems svarbi visuomenės nuomonė.
- Gaila, bet taip. Niekas nedrįsta pakelti balso prieš lenktyniavimo kultūrą. Ir tėvams reikia daug jėgų, jie privalo iškęsti ir susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas galbūt kiek kitoks.
Tėvai turi bijoti besaikio vaikų lyginimo su kitais. Esu greitesnis, didesnis, sumanesnis už tave, - šito jie mokosi jau būdami dviejų metų, kai dar nesuvokia savęs kaip socialinės būtybės. Jie dar nepažįsta patys savęs.
