Kas veikia mūsų mąstymą?

Kodėl mes norime draugauti su tais, kurie labai išrankūs, įsimylime tuos į kuriuos kiti net negali pažiūrėti ir kodėl perpildytame metro vagone niekas nepadeda žmogui, kuriam staiga pasidarė bloga? Tai padės mums išsiaiškinti vadinamieji Romeo ir Džuljetos, liudytojo, sunkiai pasiekiamo ir kiti efektai, kuriems paklūsta mūsų psichika, rašo yoki.ru.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 18, 2012, 4:08 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 1:35 PM

Romeo ir Džuljetos efektas

Šilti jausmai tarp dviejų žmonių sustiprėja, kaip juos mėginama išskirti. Taip nutinka bet kurio amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, vyras ir moteris dirbantys viename skyriuje gali penkerius metus net nepažvelgti vienas į kitą. Tačiau, kai pora susipažįsta pažinčių portale ir supranta, kad juos skiria tūkstančiai kilometrų, kaip mat atsiranda stiprus potraukis vienas kitam ar net meilė. Tai uždraustas vaisius.

Liudytojo efektas

Kuo daugiau žmonių yra greta, tuo didesnė tikimybė, kad niekas nesuteiks pagalbos, jei jos staiga kam nors iš jų prireiktų. Jei kas nors netikėtai apalptų kambaryje, kur yra vos keli žmonės, jie suskubs padėti. Tačiau pilname žmonių metro vagone niekas iš jų net neatkreips dėmesio į kažkurio išbalusį veidą.

Anksčiau psichologai šį reiškinį įvardino „dehumanizacijos“ požymiu, įvykstančiu tarp daugybės žmonių. Kitaip tariant, didmiesčiai atima iš žmonių žmogiškumo jausmą. Dabar jau žinoma, kad šis efektas yra bendras reiškinys visiems. Iš tikrųjų tai tiesiog nesąmoningas atsakomybės perkėlimas ant kito pečių. Tai galima tiksliai apibūdinti posakiu: „Septynios auklės, o vaikas be galvos“. Kuo daugiau žmonių yra greta, tuo didesnė tikimybė, kad kiekvienas iš jų tikisi, jog pagalbą suteiks kažkas kitas. Viskas baigiasi tuo, kad niekas neprisiima atsakomybės.

Sunkiai pasiekiamo efektas

Psichologai taip apibūdina šį fenomeną: išrankūs žmonės – labiau geidžiami nei tie, kurie lengviau prieinami. Kitaip tariant, jei žmogus išrankus rinkdamasis draugus ir neina į pasimatymus su visais iš eilės, tai su juo susitikinėja arba draugauja didesnis skaičius žmonių nei su lengviau prieinamais žmonėmis. Žmogaus pasąmonėje logika paprasta: jei jis turi galių rinktis, vadinasi, jis užima gerokai aukštesnę socialinę padėtį, yra labiau vertinamas ir patrauklus. Tačiau tai – itin lengvai pažeidžiama riba. Mat žmogus, nuolat demonstruojantis esąs sunkiai prieinamas ar nepasiekiamas, pamažu atmuša kitų žmonių norą su juo susipažinti ir tuo pačiu tampa vis mažiau socialiai pageidaujamas.

Pigmalijono efektas

Skirtingai nuo legendos apie Pigmalijoną ir Galatėją, psichologijoje Pigmalijono efektas – išsipildančių prognozių ar pranašysčių sinonimas. Robertas Rosenthalis ir Lenore Jacobson pirmieji panaudojo šį terminą savo knygoje, kurioje aprašė mokytojų lūkesčius ir įtaką moksleiviams dėl jų elgesio.

Specialistai atliko tyrimą, kuriame įrodė, kad vienodų sugebėjimų moksleivius mokytojai gali paveikti, kad jie sėkmingai mokytųsi ir pasiektų aukštų rezultatų. Psichologai atsitiktiniu būdu išsirinko kelis moksleivius iš skirtingų klasių ir pasakė mokytojams, kad tai – ypatingai talentingi vaikai, turintys neįprastai didelį potencialą. Tarp žemesnių klasių mokinių, kurių atžvilgiu mokytojai suformulavo didelius lūkesčius, ji atrado aukštesnį nei įprastą intelektualumo rodiklį ir sugebėjimus mąstyti lyginant su kitais tos mokyklos mokiniais. Efektas paaiškinamas paprastai: iš anksto žinodami, kad mokinys talentingas, mokytojai įdėjo į jį daugiau darbo ir jėgų nei į kitus mokinius, tuo pačiu skatindami siekti jį didesnių laimėjimų. Be to, ir patį moksleivį paveikė autoritetingų mokytojų įtikinimas siekti aukštų rezultatų.

Zeigarniko efektas

Tai su žmogaus atmintimi susijęs efektas, kai žmogus gali įsiminti nepasibaigusius įvykius. Šis efektas atrastas 1927 metais ir pavadintas jo atradėjo Blumo Zeigarniko vardu. Šis efektas – tai įtampa, atsirandanti kiekvieno veiksmo pradžioje, tačiau negauna iškrovos, jei įvykis nesibaigia. Zeigarniko efektas sėkmingai naudojamas pedagogikoje ir mene.

Aureolės efektas

Jei žmogus kokioje nors situacijoje palieka teigiamą įspūdį, atsiranda nesąmoningas noras prirašyti jam kitų pozityvių savybių, net tuo atveju, jei tos menamos vertybės niekaip nepasireiškia. Ir priešingai – jei žmogus padaro prastą įspūdį, kitas žmogus nesąmoningai mato jame tik tai, kas bloga. Pavyzdžiui, jei pirmame semestre studentas kruopščiai mokosi ir gerai pasiruošia egzaminams, tai ir antrame semestre dažnai gauna tik gerus pažymius, nors ir dirba ne taip kruopščiai. Kitaip tariant, dėstytojus veikia aureolės efektas ir jie stengiasi pritempti studento atsakymą puikiam pažymiui.

Parengė Sniegė Pilypienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.