Taigi, kas tas stresas? „Tai bet koks fizinis, protinis ar emocinis veiksnys, sukeliantis protinę įtampą ar darantis žalą organizmui“, rašo daktaras Jonny Bowdenas knygoje „Veiksmingiausi būdai gyventi ilgiau“.
Stresas žalingas, nes išsiskiria hormonai, galintys sukelti smegenų susitraukimą, paveikti kraujagyslių sistemą, padidinti cukraus kiekį kraujyje, suintensyvinti širdies plakimą ir padidinti kraujospūdį.
Taip jau sukurta gamtos, kad streso hormonai paruošia organizmą neįprastai situacijai. Esame akimirksniu perspėjami apie pavojų ir pasiruošiame veiksmui. Kraujas teka venomis, širdis ima stipriau plakti, pakyla kraujospūdis – viskas tinka, jei planuojame ilgiau gyventi. „Gamta apdovanojo žmogų reakcija į stresą kaip atsaku į ekstremalias situacijas. Tai lyg atominis organizmo užtaisas – ypatingas greičio pedalas, kuris spustelimas tik iškilus grėsmei neišgyventi. Kurdama žmogų, gamta nenumatė, kad šis pedalas bus maigomas ištisą dieną“ (Jonny Bowden „Veiksmingiausi būdai gyventi ilgiau“).
Staigus kortizolio (ir adrenalino) kiekio padidėjimas pagreitina širdies plakimą (taigi galite bėgioti greičiau), paspartina plaučių ir širdies funkcionavimą (dėl tos pačios priežasties), išplečia vyzdžius (galite matyti, kur ir nuo ko bėgate), padidina cukraus kiekį kraujyje (jums bus reikalinga energija). Šie veiksniai turi įtakos metaboliniams organizmo sistemų procesams – pavyzdžiui, reprodukcinė ir imuninė sistemos laikinai tampa nereikalingos. Tačiau žvelgiant plačiau, kortizolis yra didelė problema. Streso hormonai slopina imunitetą (dėl šios priežasties maratono bėgikai, kurių organizmas varžybų metu patiria didžiulį fizinį stresą, neretai po varžybų suserga). Kortizolis ardo raumenis ir lemia juosmens srityje matomą svorio prieaugį.
Streso požymiai:
Fiziniai simptomai: virškinimo sutrikimas, nemiga ir smarkus širdies plakimas.
Trūksta energijos ir iniciatyvos.
Psichologiniai simptomai: panikos priepuoliai ir nesugebėjimas susikaupti.
Dažnai aplanko neigiamos mintys.
Neišprovokuotas kantrybės ir savitvardos praradimas.
Poreikis daugiau rūkyti ir vartoti alkoholio.
Sutrikusi mityba.
Tarpusavio santykių problemos.
Nesugebėjimas susidoroti su sunkesniais darbais.
Įveikti stresą geriausiai padeda meditacija, gilus kvėpavimas arba atsipalaidavimas. Visavertis miegas taip pat padeda atkurti streso sutrikdytą kūno pusiausvyrą. Miegant išsiskiria melatoninas, kuris neutralizuoja dienos metu ląstelėms padarytą žalą. Paros ritmas yra dvidešimt keturių valandų ciklas, kurio metu organizme vyksta svarbiausi procesai. Tai tarsi vidinis laikrodis, reaguojantis į šviesą ir tamsą bei padedantis nujausti aplinkos pokyčius. Stasys Špirkauskas knygoje „Numerologija. Sėkmės formulė“ teigia, kad „organizmas – tai valstybė, kurioje visi organai dirba darniai pagal tam tikrą paros ritmą, kurį nustatė Gamta.“ Toliau pateikiami šioje knygoje aprašyti žmogaus gyvenimo paros ritmai.
„3:00–5:00 val. Nuo 3 val. nakties pradeda darbą plaučių sistema. Plaučių sistema tada labai aktyvi, rezultatyviausia. Ne veltui rekomenduojama nakčiai atverti orlaidę. Jei oras grynas, visi procesai plaučiuose vyksta palankiausiu režimu. Jeigu oras tvankus, pablogėja, sutrinka medžiagų apykaita, pažeidžiama energijos struktūra. Nuo 3–5 val. smegenys naudoja daugiausia deguonies. Jis smegenis lyg ir įkrauna bei išvalo ir paruošia artėjančiai dienai.
5:00–7:00 val. Žmogaus endokrininės harmoninės reguliacijos laikas. Tai giliausio miego tarpas. Storosios žarnos duoda nurodymus kitoms sistemoms ir ruošiasi iš organizmo šalinti išmatas. Laikotarpis tarp 3-čios ir 7-tos valandos – savireguliacijos laikas.
7:00–9:00 val. Aktyviausias skrandžio veiklos laikotarpis. Mes žinome, kad skrandis ne tik virškina maistą, tačiau „perdirba“ ir visus gyvenimo įvykius. Sudarykite tam sąlygas. Pirmiausia suvalgykite vaisių, daržovių. Kuo mažiau cukraus ir druskos. Šiuo laikotarpiu neįsivelkime į jokius ginčus ir netgi ilgesnius pokalbius su aplinkiniais. Maksimaliai veikianti skrandžio sistema skatina žmogaus protinę veiklą.
9:00–11:00 val. Mobilizuojasi pačios aktyviausios gelminės organizmo jėgos. Dirba kasa, blužnis, maitinama širdis.
Periodas tarp 7:00 ir 11:00 val. – veiksmingiausias kovos su įvairiomis negaliomis laikotarpis.
11:00–13:00 val. Tuo laikotarpiu galima atlikti žygdarbius: šokinėti su parašiutu, vesti pačius sunkiausius pokalbius su oponentais, rašyti drąsius traktatus ir siūlyti neįprastas idėjas, kviesti priešus į dvikovą. Šis laikotarpis skirtas sunkiausiems fiziniams bei emociniams krūviams. Tai ir širdies darbo laikotarpis. Tuo metu bėgame išgerti kavos ar juodosios arbatos puodelio. Po stiprios kavos puodelio organizme kraujagyslės plakamos kaip botagu, o jei pridedame ir cukraus – tada dar blogiau. Jeigu žmogaus širdis nuvargusi ar ligota, tuo laikotarpiu ji gali visai sustreikuoti. Geriau pasportuoti, pasivaikščioti ar 10 minučių nusnūsti.
13:00–15:00 val. Šis periodas panašus į buvusį, tik dabar visas krūvis tenka plonosioms žarnoms – siekių ir aistrų šaltiniui. Laikas pietauti. Pradėkite nuo skysčių, nes jie padeda suskaidyti angliavandenius. Valgydami neskubėkite ir ilgai kramtykite, ilgai gurkšnokite. Geriau pasirinkti paukštieną, nes galvijų mėsoje likę daug priešmirtinio streso. Yra tokia nuomonė: jei valgį sukramtysime 50 kartų, būsime sveiki, jei 100 kartų – ilgaamžiai, o jei 150 kartų – nemirtingi.
Nuo 11:00–15:00 val. – galimų didžiausių krūvių organizmui metas. Tuo metu galima ir stipriai fiziškai padirbėti.
15:00–17:00 val. Šlapimo pūslės metas. Šlapimo pūslė organizme turi 67 akupunktūrinius taškus, kurie surenka viso organizmo energiją, todėl šį periodą galima būtų pavadinti antrąja organizmo psichikos ir fiziologijos savireguliacijos banga (pirmoji – nuo 3 iki 7 val. ryto). Iš organizmo šalinamos nereikalingos medžiagos, apima miegas. Penkias minutes numigti – grožio ir sveikatos garantas. Tuo laikotarpiu gera pabendrauti su savimi, su draugais – tik be jokios įtampos ar pykčio.
17:00–19:00 val. Gilesnės organizmo savireguliacijos laikas. Dirba inkstų meridianas. Inkstai išskiria visą savo energiją. Laikas, parankus susitikti su draugais ir darbui namuose.
Taigi 15:00–19:00 val. – ramus, neskubių pokalbių su draugais ir dvasinio buvimo su savimi laikas.
19:00–21:00 val. Tai perikardo (širdiplėvės), kuris atsakingas už vegetacinę kraujagyslių nervų reguliaciją, laikas. Perikardo sistema po plonojo žarnyno – antrasis širdies apsaugos nuo emocinių audrų barjeras. Tai reiškia, kad organizmui vėl galima skirti didelį krūvį. Taip pat sekso, koncertų, spektaklių laikas. Tuo metu nervų sistema jautri ir maloniai reaguoja į aplinką. Tačiau dirbančios moterys tuo metu pavargusios ir piktos. Jeigu jos nedirba, tai pats geriausias laikas intymiems santykiams.
21:00–23:00 val. „Trijų kūno šildytuvų“ laikas. Tai senovės kinų medikų terminas. Tokiu vardu vadinami plaučiai, inkstai ir kepenys. Kas mėgsta valgyti, tą gali ir daryti, nes virškinimo organai įjungti. Senovėje po sotaus valgio buvo tuojau pat gulama į lovą. Laikas tinkamas ir intymiems santykiams.
23:00–1:00 val. Tai tulžies pūslės, ryžto ir agresijos laikas. Jei kieno nesveikos kepenys, tam prasideda tulžies skausmai. Žmogus tampa agresyvus. Motina Gamta gudri ir per tą periodą siekia žmogų paguldyti į lovą, kad jis nepridarytų bėdų. Užmigus visa agresija nukreipiama poilsiui organizuoti, jėgoms atstatyti ir atneša tik naudą.
Tiesa, jeigu žmogus „pelėda“, jis gali darbuotis, tačiau jeigu „vyturys“ – būtina ilsėtis. Tai ne pats geriausias laikas diskotekoms bei šokiams: neprotingas ryžtas ir drąsa, apnuoginta gyvenimo aplinka šokius gali paversti sąskaitų suvedimo vieta ir seksualinių nusikaltimų arena.
1:00–3:00 val. Tuo laiku kepenys sprendžia gyvenimiškas problemas, todėl tuo metu įvyksta pykčio ir agresijos protrūkių, juolab jei žmogus dažnai būna neišsimiegojęs. Sakoma, kad kepenys tapatinamos su smegenimis ir akimis. Jeigu žmogus piktas ir skauda galvą – kaltos kepenys. Mes žiūrime televizorių ar sėdime prie kompiuterio, o visi organai nori poilsio. Todėl taip darydami tiesiog ardome savo organizmą. Jei organizmas tuo laiku ne lovoje, reikia stengtis nesinervinti, nesuvedinėti sąskaitų su priešais, nespręsti sunkių problemų. Žmogus tomis valandomis kaip spyruoklė. Jo pyktis pats stipriausias. Jei kepenys nesveikos, kyla pavojus smegenims ir širdžiai. Miegas iki vidurnakčio dvigubinasi laiko atžvilgiu, o po 12 valandos jo santykis jau tampa 1:1. Smegenys ilsisi normaliai tik iki vidurnakčio, todėl nuėjus anksčiau miegoti, nebaisu keltis ir 5-tą valandą ryto.“
Naudingiausia miego trukmė – aštuonios valandos. Svarbiausia jo kokybė. Nuo gilaus nepertraukiamo šešių valandų miego jausimės geriau nei miegodami dešimt valandų vartydamiesi ir nuolat atsibusdami. Nuo miego trūkumo galite pasidaryti dirglūs ir lengvai pažeidžiami ligų, todėl būtina išmokti atsipalaiduoti ir gerai išsimiegoti, kad pasitaisytų savijauta.
Sutrikus paros ritmui gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Vidinio ritmo sutrikimas siejamas su diabetu, depresija, širdies ligomis ir vėžiniais susirgimais. Sutrikus paros ritmo medžiagų apykaitai gali pasireikšti įvairios ligos. Poilsio trūkumas ar įprasto miego sutrikimas gali sustiprinti alkio pojūtį, siejamą su dėl nutukimo pasireiškiančiomis ligomis, ir pagreitinti senėjimą.
Ilgai trunkantis nepaliaujamas stresas trumpina gyvenimą. Nors stresas gali ir nebūti tiesioginė mirties priežastis, tačiau yra daugybės ligų priežastis ir netgi didžiąją jų dalį sustiprina. Paprasčiausi pavyzdžiai, kurių reikėtų saugotis – aknė ir astma. Daugeliu atvejų šias ligas skatina stresas. Pūslelinės ir alergijų protrūkį taip pat gali nulemti susiklosčiusios stresinės situacijos. Būtina suvokti, kaip svarbu, kad organizmo sistema laiku ir vietoj susidorotų su iškilusia problema, sušvelnindama arba iš viso pašalindama stresą. Šitaip užtikrinamas ilgas ir geras gyvenimas.
Nervų sistemos dalis, atsakinga už nevalingus veiksmus, vadinama vegetacine nervų sistema. Ją sudaro dvi dalys – simpatinė ir parasimpatinė. Kai esate susijaudinę, širdis ima plakti smarkiau, išmuša raudonis, imate prakaituoti. Kai esate ramūs ir atsipalaidavę, kvėpavimas gilėja, širdies plakimas lėtėja, maistas tampa lengvai virškinamas. Tai – parasimpatinės sistemos darbo apibūdinimas. Tarp šių dviejų sistemų vyrauja pusiausvyra, viskas klostosi kuo puikiausiai. Kai įsiaudrina simpatinė nervų sistema, o parasimpatinė niekaip neįstengia nuraminti organizmo, kyla didelių bėdų. Medicinos studentai žino, kad simpatinė nervų sistema aktyviai veikia skrydžio, kovos, išgąsčio ir sekso metu. Parasimpatinė sistema atsakinga už visa kita. Stresas tarsi užveda simpatinę nervų sistemą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad niekas taip nesendina, kaip „simpatinis įsiaudrinimas“. Mūsų kasdienybėje dažniausiai dominuoja simpatinė dalis. Verslininkai, nuolat skraidantys lėktuvais, rėkiantys į telefono ragelį ar susirinkimo metu, vėluojantys į susitikimus ar išbambantys nurodymus pavaldiniams, o paskui pasitenkinantys greito maisto daviniu (pica, mėsainiu ar kt.), nuolat būdami „pririšti“ prie dominuojančios simpatinės nervų sistemos, turi išmokti suvaldyti savo elgseną, verčiančią įsiaudrinti simpatinę nervų sistemą.
Čia gali padėti meditacija, gilus kvėpavimas, atsipalaidavimas, nusiraminimas ir fiziniai pratimai, tokie kaip joga, tai či ir daugybė kitų dalykų. Juose dalyvauja parasimpatinė nervų sistema, tai tarsi penas mūsų sieloms, nuraminantis organizmo sistemas, kurios siunčia signalus ir sekina organizmą. Galima imtis savanorystės, kurti geranoriškus tarpasmeninius santykius gerai leidžiant laiką su draugais.
Šiuolaikinių technologijų nauda nediskutuotina, tačiau argi jos palengvina mūsų kasdienybę ir tampame labiau atsipalaidavę todėl, kad naudojamės mobiliaisiais telefonais, fakso aparatais, internetu ar greitu maistu. Toks spartus gyvenimo tempas yra nuolatinis streso šaltinis. Skyrybos ar nutraukti santykiai su partneriu dar prideda stresinių situacijų.
Mūsų modernus pasaulis neišrado žodžio „stresas“. Kiekviena karta turėjo savąją streso versiją. Priešistorinis žmogus taip pat patirdavo stresą dėl išgyvenimo. Jeigu jis nieko nesumedžiodavo, neturėdavo ką valgyti. Mūsų stresai dažnai susiję su aplinkos užterštumu ir įtampa, kylančia dėl begalinio bendravimo, neteisingais mitybos įpročiais.
Valgome retai, per daug netinkamo maisto, nuodijame organizmą alkoholiu bei nikotinu ir kemšame visokį šlamštą, kad tik greičiau padidėtų gliukozės kiekis kraujyje. Todėl organizmas negauna būtinų maistinių medžiagų, jam ima trūkti vitaminų, mus kankina bloga nuotaika. Be to, nuo tokio maisto priaugame svorio, o paskui prarandame savigarbą. Pirkdami maistą planuokite. Susirašykite, ko jums reikės savaitei – taip neprisipirksite atsitiktinių pirkinių ir neiššvaistysite šeimos biudžeto. Kad ir kaip būtumėte užsiėmę, venkite rafinuotų, konservuotų, perdirbtų produktų, netekusių maistingų medžiagų. Alkoholinius gėrimus gerkite saikingai, nevalgykite daug riebaus maisto, venkite kofeino, kuris yra natūralus stimuliatorius: jo gausu arbatoje, kavoje, gėrimuose ir šokolade. Natūralaus cukraus yra vaisiuose, daržovėse. Rafinuotas cukrus, esantis pyragaičiuose ar kituose saldumynuose, pagerina nuotaiką. Jis sukelia energijos antplūdį, nes staiga padidėja gliukozės kiekis kraujyje, bet taip pat greitai jo ir sumažėja. Todėl suvalgę vieną pyragaitį mes pasijuntame kupini energijos, o netrukus vėl netenkame jėgų, tuomet griebiamės kito. Alkoholis iš organizmo pašalina svarbius vitaminus, ypač B grupės ir vitaminą C (jo reikia imuninei sistemai: šio vitamino daug apelsinuose, kiviuose, paprikose, pomidoruose, brokoliuose). Tiesa, kad raudonajame vyne yra antioksidantų, kurie, saikingai vartojami, išvalo iš organizmo laisvuosius radikalus. Apskritai alkoholis pablogina miegą, sukelia nuotaikų kaitą, nerimą, depresiją, žudo smegenų ląsteles.
Kofeinas, kaip ir alkoholis, iš pradžių sukelia energijos antplūdį, bet netrukus nuotaika blogėja ir mums reikia dar daugiau kofeino. Jei per dieną išgeriame tris puodelius arbatos ar kavos, vadinasi, viršijame kofeino dozę ir galime patirti apsinuodijimo juo požymius: gali imti drebėti rankos, smarkiai plakti širdis, sumažėti kūno temperatūra, apimti bloga nuotaika, nerimas, irzlumas ir sutrikti miegas.
Užplūdus blogai nuotaikai jaučiamės neturį energijos. Todėl mums būtina jos gauti kuo daugiau iš maisto, kurį valgome. Organizmas greitai reaguoja į sveiką mitybą ir netrukus pats ima reikalauti daugiau vaisių, žalių daržovių ar stiklinės ką tik išspaustų sulčių. Pradėkite pamažu keisti pudingą jogurtu su vaisias, mėsą – į mėsą su daug daržovių. Atsisakykite bent vieno kavos puodelio per dieną.
Valgykite 3 arba 5 kartus per dieną, kad smegenys nuolat gautų gliukozės.
Vaisiai ir daržovės: garinkite, kepkite, virkite daržovės, valgykite daug ir įvairesnių vaisių. Angliavandeniai (tai pagrindinis organizmo „kuras“. Jie turėtų būti neperdirbti ir sudaryti 50–70% mūsų kasdienio maisto): valgykite neskaldytus ryžius, rupių miltų makaronus, rupių miltų duoną, bulves, avižinius paplotėlius, džiovintus vaisius, sėklas.
Baltymai (turi sudaryti 10–15% kasdienio maisto davinio): žuvis, pupelės, lęšiai, mėsa, sojos, kiaušiniai. Baltymų perteklius tiesiog pašalinamas iš organizmo, tad geriau daugiau valgyti vaisių.
Riebalai (15% kasdienio maisto): mėsa, pieno produktai, aliejai, lašišos, skumbrės, tunai.
Būtina išgerti 1,5 litro vandens, nes mūsų organizmas kasdien netenka maždaug 1,5 l skysčių.
Angliavandeniai ir baltymai tiesiogiai veikia serotonino ir noradrenalino, kurie pakelia nuotaiką, gamybą smegenyse. Tačiau B grupės vitaminai yra būtini, kad smegenų bei nervų funkcijos ir psichinė sveikata būtų gera. B grupės vitaminus geriau vartoti visus kartu (B1, B2, B3, B6, B12), o ne atskirai. Jie mažina nuotaikų kaitą. Šios grupės vitaminų šaltiniai: B1 – javainiai, praturtinti pusryčiai, bananai, B2 – skumbrės ir brokoliai, B3 – tunai ir vištiena, B6 – bananai, paprikos, riešutai, B12 – sardinės, kiaušiniai, sūris.
