Psichologijos mitai: kada reikėtų kreiptis į psichologą?

Psichologija – viena labiausiai mitais apipintų sričių. „Ar pas psichologus lankosi tik psichiniai ligoniai? Kam man psichologas, jei turiu draugų? Psichologo paslaugos turbūt beprotiškai brangios“, - tokie klausimai kyla ne vienam, pagalvojusiam apie vizitą pas psichologą.

Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė

Jun 3, 2013, 2:16 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 11:23 PM

Galbūt šie ir kiti panašūs mitai lemia ir tai, kad lietuviai, skirtingai nei, pavyzdžiui, amerikiečiai, labai nedrąsiai lankosi pas psichologus ir yra linkę atmesti jų konsultacijas kaip bereikalingas?

Portalas lrytas.lt su įvairių sričių psichologijos specialistais nusprendė išsamiau panagrinėti su psichologija susijusius mitus ir juos patvirtinti arba paneigti.

Kalbama, kad į psichologą reikia kreiptis tik susidūrus su rimtomis problemomis. Ar tai – tiesa?

Profilaktika – pigesnė

Psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas apgailestavo, kad į psichologus neretai linkstama žiūrėti kaip į teisininkus – kreipiamasi į juos tik problemai prispyrus.

Jeigu žmonės pas psichologus lankytųsi taip pat, kaip pas kitus gydytojus – profilaktiškai, jie galėtų tikėtis pigesnės ir veiksmingesnės pagalbos.

„Gydymas visada yra brangesnis nei profilaktinė priežiūra. Mes kiekvieną rytą valomės dantis – tai yra profilaktika, padedanti išvengti ligų. Tas pats yra ir su psichine, emocine žmogaus būsena. Verta bent kartą per pusmetį ateiti pas psichologą ir pasikalbėti, kaip jautiesi, kaip reaguoji į tam tikrus įvykius, ar patari stresą, kaip su jais tvarkaisi. Kol problema nepasidaro per daug rimta, ją lengviau spręsti“, - sakė A. Kaluginas.

Egzistuoja ir psichohigiena

Medicinos psichologijoje yra net atskira labai svarbi šaka – psichohigiena. Ji tiria aplinkos poveikį žmogaus psichikai bei priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichinę sveikatą. Profilaktika yra pagrindinė tokios psichologijos darbo kryptis.

„Kai aš dirbu rūpindamasis paciento psichohigiena, pagrindinį dėmesį skiriu žmogaus darbo, ypač protinio, šeimos, santykių, lytinio gyvenimo, socialinės veiklos aplinkybėms ir potencialioms rizikoms“, - aiškino psichologas.

Jeigu problema užčiuopiama laiku ir neignoruojama, drauge su psichologu galima pakeisti gyvenimo būdą, padirbėti su emocijų valdymu. Tai labai padėtų išvengti rimtesnių bėdų ateityje.

Svarbu pažinti save

Psichologė Karolina Bajoriūnienė lankymąsi pas psichologą palygino su vizitu pas odontologą.

Pas dantų gydytoją galima lankytis profilaktiškai arba kreiptis į jį pastebėjus ant danties dėmelę ar užčiuopus skylę, kuri liko iškritus plombai. Taip pat į odontologą galima kreiptis pajutus skausmą arba kai žaizda jau supūliavusi. Tuomet jau reikėtų kreiptis ir į chirurgą, kurio atitikmuo psichologijoje, anot pašnekovės, būtų psichiatras.

K. Bajoriūnienės nuomone, geriausia į psichologą kreiptis kuo anksčiau, iki problemai įsisenėjant. Be to, pas psichologą verta apsilankyti ir norint geriau save pažinti. Tai gali padėti išvengti bėdų ateityje.

„Mes nežinome, kaip mus paveikė tėvų santykiai, traumos ir panašiai. Profilaktinis lankymasis pas psichologą leidžia pažinti savo elgesį, suprasti, iš kur toks elgesys atsirado ir ką su juo būtų galima daryti“, - aiškino psichologė.

Neverta prieiti iki depresijos

Dažniausiai Lietuvos gyventojai į psichologus kreipiasi susidūrę su rimtomis problemomis, tačiau kai kurie pas šiuos specialistus lankosi ir profilaktiškai.

Dažniausiai lankytis pas psichologą profilaktiškai nusprendžiama po rimto psichoterapinio gydymo.

„Gavę psichoterapinę pagalbą, pasveikę mano klientai ir toliau lankosi pas mane: kas – kartą per mėnesį, kas – tik kartą per metus, nes patys pamato, kiek pastangų ir pinigų reikia skirti iškilus ūmiai problemai. Jie supranta, kad neverta prieiti iki depresijos, kai kelią jai galima užkirsti kur kas anksčiau, arba kad įmanoma išvengti tyčinių agresijų apraiškų“, - pasakojo A. Kaluginas.

Žmonių, kurie po terapinio proceso ir toliau lankosi pas psichologą, yra tikrai nemažai.

Jie ateina pas specialistą pakalbėti apie tai, kas jų gyvenime vyksta, gal yra daroma kokių nors klaidų, iškelti tam tikrų klausimų. Taip laiku apčiuopiamos galimos problemos.

Procesas turi būti nuolatinis

Svarbu ir tai, kaip dažnai žmonės lankosi pas psichologą.

Konsultacijos pas specialistą, psichologinė terapija, nesvarbu, dėl kokios priežasties į jį kreiptasi – dėl problemų, krizės ar dėl savęs tobulinimo, turėtų būti nuolatinis ir nenutrūkstantis procesas. Tik tada esą bus pasiektas geriausias efektas.

„Jeigu žmogus pas psichologą ateina kartą per mėnesį arba vėl apsilanko po pusės metų, didelio efekto nebus. Žinoma, kažkiek tai padės, bet jeigu nori pasiekti minimaliausią efektą, kurį gali suteikti psichoterapija, reikėtų pas psichologą apsilankyti bent kartą per savaitę“, - sakė K. Bajoriūnienė.

Turite klausimų psichologui? Rašykite mums psichologas@lrytas.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.