Nesaugūs vaikai jaučiasi ir mokyklose. Nors smurto prieš vaikus mažėja, nukentėjusių mažamečių vis dar yra per tūkstantį.
Tėvai nuskriaudžia dažniausiai
Agresija prieš vaikus Lietuvoje yra itin aktuali problema. Mūsų šalies vaikai ne tik dažnai kenčia smurtą, bet ir išsiskiria iš kitų šalių bendraamžių polinkiu į agresiją. Šios dvi problemos – susijusios. Skriaudžiamas vaikas pats tampa agresyvus. Patyręs smurtą šeimoje neretai jis savo pyktį nukreipia į bendraamžius.
Psichologė Inga Šulcienė sakė, kad yra tikrai nemažai laimingų vaikų, kuriuos myli ir kurių gerove rūpinasi jų tėvai. Tačiau vis dar daug mažamečių patiria fizinį ar psichologinį smurtą. Dažniausiai juos skriaudžia artimiausi žmonės.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2011 metais nuo fizinio smurto nukentėjo 1442 vaikai, pernai - 1138 mažamečiai.
Daugiausia vaikų nukentėjo nuo tėvų. 2011 metais tėvų smurtą patyrė 686, o pernai 815 vaikų. Duomenys rodo, kad nuo gimdytojų nukenčia daugiau vaikų negu nuo nepažįstamų asmenų.
Prieš vaikus nevengia smurtauti ir įtėviai ar kiti artimi giminaičiai. Žinoma, tai - oficialūs duomenys. Tikrovėje vaikų, namuose patiriančių smurtą, yra gerokai daugiau.
Vaikus žlugdo patyčios
Ypač opi yra ir patyčių mokyklose problema.
„Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinių tyrimų, atliktų 35 šalyse, duomenimis, Lietuvos vaikai buvo tie, kurie patyčių patyrė daugiausia ir labiausiai tyčiojasi vieni iš kitų“, - sakė I. Šulcienė.
2010 metais profesoriaus Apolinaro Zaborskio atliktas tyrimas parodė, kad patyčių iniciatoriais ir aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės. Dažniausiai patyčias patiria 11-13 metų mokiniai, o iš kitų tyčiojasi penkiolikmečiai.
Per tyrimą padaryta išvada, kad mokinių patyčios susijusios su bloga sveikata ir rizikinga elgsena. Ir nors patyčių Lietuvoje mažėja, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos mokyklose jų pasitaiko daugiausia.
Smurtas smarkiai traumuoja vaikus ir trikdo jų raidą.
„Vaikai, patiriantys smurtą, jaučiasi sugniuždyti, pažeminti, nepasitikintys savimi, tai trikdo jų adaptaciją, paveikia jų vystymąsi. Tokių traumuojančių išgyvenimų pasekmės jaučiamos visą likusį gyvenimą“, - vardijo psichologė.
Agresoriai irgi yra aukos
Vaikų agresijos priežasčių – daugybė.
„Agresyviai elgtis vaikai išmoksta stebėdami ir modeliuodami kitų, dažniausiai suaugusiųjų, elgesį. Taip pat jie mato televizijos laidas, kuriose atvirai rodomos smurto scenos, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kurių turinys neretai susijęs su agresija. Be jokios abejonės, tai turi įtakos vaikų psichikai“, - aiškino I. Šulcienė.
Tačiau ne visada agresyvus elgesys rodo tik tai, kad vaikas yra priešiškai nusiteikęs prieš kitus. Toks elgesys dažnai rodo ir tai, kad pats vaikas kenčia ir turi daug neišspręstų vidinių konfliktų.
„Smurtautojai neretai yra patys patyrę vienokios ar kitokios formos smurtą ir jiems reikalinga pagalba. Vaikai agresiją dažniausiai nukreipia į savo bendraamžius, tačiau gali būti ir kitokių jos apraiškų“, - komentavo psichologė.
