„Nikotinas turbūt yra viena didžiausią priklausomybę sukeliančių mums žinomų medžiagų. Įtraukus cigaretės dūmą, nikotinas per plaučius į smegenis nukeliauja per stebėtinai trumpą laiką“, – teigė klinikinės psichologijos specialistė, Norvegijos mokslininkė Cecilie Schou Andreassen.
Suklaidintos smegenys
Tą akimirką, kai kenksminga medžiaga pasiekia smegenis, ji ima veikti smegenų mezolimbinę sistemą, kuri išskiria laimės hormonus: endorfiną, dopaminą, noradrenaliną.
„Mediatoriai – natūralus smegenų būdas mus mokyti, kas yra svarbu, dėl to rūkant cigaretes ar vartojant kitus nikotino savo sudėtyje turinčius produktus smegenys išmoksta, kad nikotinas yra svarbus ir naudingas“, – Norvegijos interneto dienraščiui dagbladet.no pasakojo mokslininkė.
Malonumas rūkyti
„Nikotinui pasiekus smegenų mezolimbinės sistemos receptorius, išskiriančius dopaminą, rūkantysis pajaučia malonumą“, – aiškino Norvegijos sveikatos departamento Prevencijos skyriaus vadovė Astrid Nylenna.
Nuolat rūkant smegenyse greitai išugdoma nikotino priklausomybė, o ilgą laiką rūkant nikotino trūkumas gali sukelti įvairaus laipsnio abstinencijos sindromą. Pasireiškus abstinencijai pasidaro sudėtinga susikaupti, neretai pykina, kamuoja dirglumas.
Malonus jausmas ir abstinencijos baimė yra svarbūs faktoriai, kodėl nenorima atsisakyti priklausomybės nuo nikotino.
Netenka kontrolės
„Nemalonus jausmas ar abstinencijos simptomai, atsirandantys praėjus kelioms valandoms be nikotino, yra viena priežasčių, kodėl žmonės nemeta rūkyti“, – sakė mokslininkė C. Sch. Andreassen.
Ji teigė, kad nikotino abstinencijos sindromas, išprovokuotas priklausomybės, dažnai pasireiškia kontrolės praradimu.
„Nors suvokiamos neigiamos pasekmės ir stengiamasi rūkyti mažiau, visiškai cigarečių neatsisakoma“, – pastebėjo specialistė.
Rūkai per vakarėlius?
Rūkyti kasdien yra viena, bet jeigu rūkoma tik per vakarėlius ar atostogas? Kai cigarečių pakelį nusiperki tik vakarėliui, juk priklausomybė nėra tokia pat?
„Egzistuoja „vakarėlių rūkaliai“, bet dažniausiai jie vis tiek yra priklausomi. Daugelis jų nesugeba visiškai mesti rūkyti“, – aiškino C. Sch. Andreassen.
Socialinė priklausomybė
Vis dėlto tai kertasi su įprastu priklausomybės suvokimu. Manoma, kad žmogus priklausomas tampa dėl nuolatinių injekcijų.
„Nikotino kiekis turi būti palaikomas ne tik siekiant išvengti abstinencijos sindromo. Priklausomybė taip pat kuria asociacijas arba socialinį, mentalinį ryšį tarp įvairių situacijų, kai rūkoma“, – teigė mokslininkė.
Būnant konkrečioje situacijoje į smegenis imami siųsti impulsai, kad reikia parūkyti – tai patiria didelė dalis rūkalių.
Sunku nerūkyti
Daugeliui rūkymas glaudžiai siejasi ir su konkrečiomis situacijomis bei kitais žmonėmis. Rūkyti imama suvokiant šį procesą kaip dalį bendros veiklos su kitais žmonėmis. Daugeliui rūkymas vis dar yra stipriai susijęs su socialiniais faktoriais.
Dėl to dažnai gali būti sunku nerūkyti būnant su draugais ar kolegomis.
Kai kuriuos žmones rūkymas įtraukia kaip pomėgis, jiems tai kvepia ir yra skanu.
„Visa tai yra jutikliniai stimulai, stiprinantys įprotį ir siejantys rūkymą su konkrečia situacija. Kaip, pavyzdžiui, „po valgio“, „per pertrauką“, „per vakarėlį“, – teigė mokslininkė.
Viskas arba nieko
Iš kasdienio rūkaliaus virsti vakarėlių rūkaliumi įmanoma, bet tai taip pat sunku.
Dauguma rūkalių neįstengia to padaryti dėl tos pačios priežasties, kodėl alkoholikai negali kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekio. Daugumai sunku apsispręsti: viskas ar nieko.
„Tikėtina, kad visa tai – bendras genų, vertybių, asmeninių savybių, sociokultūrinių patirčių poreikio rezultatas“, – sakė C. Sch. Andreassen.
Pavojus širdžiai
Nors rūkyti retkarčiais yra geriau nei nuolat, nenuolatinis rūkymas tikrai nėra joks privalumas.
„Daugelis nesuvokia, kad nenuolatinis rūkymas taip pat yra pavojingas. Norvegijos sveikatos departamento atliktame tyrime, kuris buvo kampanijos prieš tabaką dalis, trečdalis retai rūkančių apklaustųjų atsakė nemaną, kad rūkymas kenkia jų sveikatai“, – prisiminė A. Nylenna.
Vis dėlto įrodyta, kad net ir retai rūkant padidėja rizika susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis.
Tačiau teigiama pusė yra ta, kad metęs rūkyti žmogus po kelerių metų tampa toks pat sveikas, kaip niekada nerūkęs.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonių, metusių rūkyti prieš penkerius metus, mirtingumo procentas toks pat, kaip ir niekada nerūkiusių žmonių.
Atpažink stimulus
Jei nori kontroliuoti savo norą rūkyti, svarbu sugebėti atpažinti, kas tą norą ir poreikį stimuliuoja.
„Atkreipkite dėmesį į situacijas, kuriose rūkote. Kartais cigaretės prisidegimas yra tiesiog automatiškas, užprogramuotas, taip atsitinka, pavyzdžiui, po valgio“, – pastebėjo C. Sch. Andreassen.
Dažnai tai vyksta nesąmoningai, todėl psichologė patarė nebepaklusti rutinai, pabandyti perprogramuoti rūkymo režimą.
„Pakeiskite šį nesveiką įprotį kitu ir tokiu būdu perprogramuokite savo elgesį“, – siūlė psichologė.
Laikinas abstinencijos sindromas
Nepamirškite, kad jei pirmosiomis dienomis bus sunku, galite save nuraminti, jog fizinė abstinencija praeis po 2–4 savaičių.
„Vis dėlto žinome, kad žmonėms, kentėjusiems nuo nikotino priklausomybės, gresia patirti trumpas intensyvias abstinencijos kančias, net ir praėjus daugybei laiko po to, kai metė rūkyti. Tai paaiškina, kodėl grįžtama prie įpročio net ir po ilgo laiko“, – teigė A. Nylenna.
Parengė Goda Mažrimaitė
