– Ar gali per didelis pyktis būti vienu iš depresijos požymių? – paklausė interneto puslapio „Medpulse“ žurnalistas psichoterapeuto Aleksejaus Lavočkio.
– Depresija tuo ir ypatinga, kad žmogus užsisklendžia savyje. Jis sulėtėja ir bet kokios jo veiklos rezultatai būna nuliniai. Jeigu tokia būklė apėmė moterį, geriau palikti ją ramybėje. Depresija ir irzlumas yra organizmo krizė. Todėl, jeigu tik yra galimybė, svarbu pabūti vienumoje: neužsiimti svarbiais buitiniais reikalais, vengti viešojo transporto ir kitų vietų, kur yra daug žmonių. Visi nekontroliuojamo pykčio protrūkiai byloja apie vidines problemas. Niekas negimsta piktu. Pyktis atsiranda dėl neįgyvendintų vilčių ir planų.
– Ar gali būti, kad pyktis kyla dėl didžiulio pervargimo?
– Taip. Chroniškas persitempimas gali lengvai žmogų iš angelo paversti nervingu monstru. Ypač jeigu jis – nepataisomas darboholikas. Ateina laikas, kai žmogus į išorinius dirgiklius pradeda reaguoti neadekvačiai, su aplinkiniu pasauliu elgtis agresyviai. Visa tai yra todėl, kad sunku atprasti nuo darbo.
– Ką galima tokiems žmonėms patarti?
– Beveik nieko, nes nė į vieną patarimą jie neįsiklausys. Kol žmogus nesuvokia, kad jo padidinto nervingumo priežastį lemia jo paties pervargimas, niekas nepasikeis. Išsikapstyti iš susiklosčiusios situacijos galima tada, kai žmogus pats sau pripažįsta, kad jam darbas tapo svarbiausiu tikslu, išsigelbėjimu nuo vienatvės. Pagerinti nuotaiką gali padėti muzikos terapija, hipnozė, autogeninė treniruotė. Jeigu būklė itin sunki, reikėtų kreiptis į psichologą.
– Gal depresija ir pervargimas yra ne vienintelės chroniško pykčio priežastys?
– Disforija, arba – blogos nuotaikos sindromas, gali kilti apskritai dėl nepasitenkinimo gyvenimu. Neseniai į mane kreipėsi moteris, turėjusi problemą, kurią aš pavadinau atidarytos orlaidės efektu. Ją erzino kolegės, nuolatos kabinete uždarinėjančios atidarytą langą. Paaiškėjo, kad tikrąja nuolatinių konfliktų priežastimi buvo paprasčiausi bendradarbių pokalbiai apie šeimą ir vaikus. Moters vienišumo problema persimainė į problemą dėl orkaitės. Tai tapo būdu išreikšti susierzinimą.
Kitas pavyzdys: moteris nesutaria su savo vyru, negali susitaikyti su jo trūkumais, bet jo nepalieka. Kodėl? Paprasčiausiai todėl, kad negali gyventi, nesirūpindama juo, nepaisant to, kad vyras, tarkime, yra nepataisomas alkoholikas. Dėl natūralaus meilės ir prisirišimo poreikio moteris tampa įkyria ir neurotiška. Ji taikstosi su visais vyro trūkumais, stengiasi išvengti konfliktų, o tai lemia neurozę ir depresiją.
– Kaip išvengti tokių situacijų?
– Svarbiausia atrasti priežastį. Pavyzdžiui, pacientė, apie kurią pasakojau, negali palikti vyro ne todėl, kad labai jį myli. Ji tiesiog iš tokių santykių gauna naudą ir paprasčiausiai negali elgtis kitaip. Moteris būtinai privalo turėti laisvę rinktis – ar likti su žmogumi, ar ne, ar ji galės rinktis kitokį gyvenimo kartu būdą, ar verčiau jiems išsiskirti.
– Ką daryti, jeigu jus staiga imtų erzinti aplinkiniai?
– Taip gali nutikti tuomet, kai natūralus savo teisių poreikis tampa neurotišku. Toks žmogus nuolat save lygina su kitais ir net provokuoja situacijas, kurios patvirtintinų jo viršenybę. Taip yra todėl, kad daugeliui mūsų malonu gyventi jaučiantis viršesniais už kitus. Savimi pasitikinčiam žmogui nereikia savęs lyginti su kitais. Jam apskritai nieko nereikia. Tuo tarpu jeigu žmogus save vertina nepakankamai, atsiranda poreikis elgtis neurotiškai. Kaip ir matyti iš prieš tai minėto pavyzdžio, pirmasis žingsnis išgijimo link – tokių polinkių suvokimas. Reikia pačiam susivokti, kodėl manęs nemyli, kodėl aš taip elgiuosi, ar laikau save pranašesniu už kitus? Tačiau tai – sudėtingas darbas. Geriau tai daryti su psichoterapeuto pagalba. Ir, žinoma, tai taikytina ne tik moterims, bet ir vyrams.
– Ar įmanoma pyktį nukreipti naudinga linkme?
– Pyktis – pavojingas. Jis gali sukelti tam tikras sveikatos problemas, tokias, kaip galvos skausmas, depresija, hipertonija, širdies sutrikimai, opos. Kita vertus, pyktis – energijos forma. Jeigu jį nukreipsite tinkama linkme, pyktis gali paskatinti veikti. Tai – tam tikras impulsas, kuris leidžia mums rasti geriausią darbą ir pasirinkti geriausią gyvenimą. Tačiau tam reikia savęs paklausti: „Kodėl aš toks piktas? Kodėl mane kažkas erzina?“ Pripažinti sau, kad esate piktas. Juk dažniausiai mes vneigiame net patys sau. Pamąstykite, ar yra kitų galimybių?
Išmokite valdyti savo pyktį. Galbūt jūs tiesiog patekote į situaciją, kurios nesugebate pakeisti. Pasistenkite ją priimti. Giliau kvėpuokite. Atsipalaiduokite. Tačiau jeigu su jumis pasielgė netinkamai, tarkime, darbe, pyktis jus gali įveikti. Todėl apmąstykite visas galimybes ir perspektyvas ir pradėkite aktyviai ieškoti naujo darbo. Svarbiausia – nešvaistykite brangios energijos audringiems išgyvenimams dėl esamos neteisybės. Susitelkite į problemos sprendimą ir pyktis taps jūsų sąjungininku.
***
Būdai, padedantys įveikti pyktį:
1. Stabtelėkite. Suskaičiuokite iki dešimties.
2. Pasitraukite nuo žmogaus, sukeliančio jums pyktį. Gydo ne tik laikas, bet ir atstumas. Pasivaikščiokite arba pasimankštinkite. Judėjimas padeda.
3. Jeigu išties nieko neįmanoma pakeisti, palikite viską taip, kaip yra.
4. Nebūkite per daug kategorišku. Pasistenkite ginčuose nevartoti tokių žodžių, kaip „niekada“ arba „visada“.
5. Klausykitės. Kažkur galėjote suklysti. Nors suprasite tai tik sugebėję nurimti, kol kas išklausykite pašnekovo.
6. Jeigu pykstate ant nemylimo žmogaus, apkabinkite jį. Ir pasistenkite išreikšti nuoširdžius, teigiamus jausmus. Jeigu jums nesinori to daryti, tai – dar didesnė priežastis būtent taip pasielgti.
7. Atsiprašykite. Klaidos – natūrali ir ganėtinai vertinga mūsų gyvenimo dalis. Kai stengiamės jas nuslėpti, paprastai patiriame nesėkmę. Pasakykite „atsiprašau“, kai suprantate, kad pasielgėte netaktiškai. Toks paprasčiausias pripažinimas sumažins jūsų pyktį.
8. Žvelkite į priekį. Naudinga savęs paklausti: „Kas blogiausio gali nutikti dėl susiklosčiusios situacijos?“ Juk dažnai mūsų pykčio priežastimi tampa tiesiog menki dirgikliai. Tarp jų ir tikrosios problemos – didžiulė praraja.
9. Aprašykite savo pyktį. Fiksuokite ir aprašykite visus atsitikimus, kada supykote – kas būtent atsitiko, kodėl susierzinote, kaip dėl to jautėtės. Darykite tai tris-keturias savaites.
10. Paprašykite pagalbos. Jeigu jūs linkę pykti, jums prireiks draugų ir artimųjų pagalbos. Gebėjimas paprašyti pagalbos – stiprybės ir brandos, o ne silpnumo, kaip daugelis linkę manyti, ženklas.
Parengė Giedrė Balčiūtė
