Simona – protinga, išsilavinusi, graži ir... netekėjusi. Kaip rašė „Lietuvos ryto“ priedas „Stilius“, 35 metų moteris vienoje įmonėje dirba personalo vadove. Regis, jau ir su vaikučiais reikėtų paskubėti, o svajonių jaunikis horizonte vis nesirodė.
Kompanijose Simonai tekdavo nuolat atlaikyti senmergyste grasinančių ar kitaip dėl jos šeiminio statuso per dantį traukiančių draugų atakas. Moteris vis vaidindavo, kad viskas jai sekasi gerai, kol vieną dieną pratrūko ašaromis pačiame vakarėlio įkarštyje, vos spėjo išbėgti į virtuvę.
Paskui nusekusiai brolienei Simona papasakojo, kaip jos širdį drasko vienišumas, kai šalia – antrąsias puses atradę žmonės, ir kaip sunku šypsotis mėginant atlaikyti kitų juokelius ir pašaipas. Tą vakarą jiedvi su broliene ilgokai užtruko virtuvėje.
Po poros mėnesių Simona pakvietė draugus į įkurtuves – išsikraustė iš seno buto, kuriame gyveno su seserimi, ir įsikėlė į naują kitoje miesto dalyje. Draugai ėmė šnabždėtis, kad Simona bus susiradusi kokį kavalierių, nes tapo labiau atsipalaidavusi ir švelnesnė, draugiškesnė, o akys švieste švietė!
Iš tikrųjų per kitą susitikimą su draugais Simona pristatė Šarūną. Pora buvo aistringai vienas kitą įsimylėję. Ką tą vakarą Simonai patarė jos brolienė, kad svajonė išsipildė tarsi pirštais spragtelėjus?
Tądien virtuvėje, kai Simona iš nuoskaudos apsipylė ašaromis, brolienė ją ramino, guodė, bet ir atvirai pasakė, ką mano apie jos gyvenimą. Juk jis – kaip stovintis vanduo: tik darbas ir namai, kuriuose su seserimi gyvena nuo studijų laikų, o visi draugai – dar nuo mokyklos suolo, jokių naujų.
Taip patogu ir saugu, bet nieko nauja, ta pati rutina, kuri užblokavusi bet kokius galimus gyvenimo pokyčius, taigi ir vyro atsiradimą. Brolienė patarė Simonai susirašyti savo svajonių vyro savybes ir kone vien tik sąrašu nešinai įsikraustyti į naujus namus.
Iš pradžių Simona priešinosi šiam, regis, nelogiškam sumanymui: butas, kuriame ji gyveno, buvo erdvus ir pačiame miesto centre, o be sesers ji niekaip nebūtų galėjusi išsimokėti už panašius apartamentus!
Ir pagaliau kaip tai susiję su esmine problema – mylimo žmogaus nebuvimu? Va, kai jis atsiras, tada ir apie nuosavą būstą, tinkantį šeimai, bus galima pagalvoti.
Vis dėlto Simona buvo tiek nusivylusi savo logika ir įgūdžiais susirasti antrąją pusę, kad padarė, kaip pamokyta – per mėnesį susirado kitą butą ir išsikraustė.
Kiekvienas, ieškantis antrosios pusės, turėtų atlikti iš kelių etapų susidedančius namų darbus. Pirmiausia susitaikyti su pačiu savimi ir priimti savo gyvenimą tokį, koks jis yra dabar, pamatyti tikrovę nei pagražintą, nei sumenkintą, be emocijų, nieko nekaltinant ir nereikalaujant.
Jei neprisiimate aktyvios pozicijos – atsakomybės už savo gyvenimą, vadinasi, nesate pajėgūs siekti svajonių, keisti, paveikti savo gyvenimo.
Iš tikrųjų ką nors savyje neigdami tik parodote, kad visiškai nevaldote padėties. Neigdama, kad vyro nebuvimas ją skaudina, ir šiam faktui išorinėje erdvėje nuslėpti skirdama daugybę energijos Simona negalėjo žengti svarbaus žingsnio ir ramiai suvokti, koks žmogus ją džiugintų labiausiai. Antrasis žingsnis pokyčių link – pradėti to siekti.
Nepakanka vien norėti kokios nors antrosios pusės. Jei norite neaišku ko, tai ir gausite... neaišku ką. O juk jums tikrai nereikia bet ko, tiesa? Giliai širdyje kiekvienas žino, ko nori iš gyvenimo, o juo labiau – koks turi būti svajonių partneris. Todėl patarimas, kurį Simona išgirdo iš brolienės, buvo popieriaus lape susirašyti, koks yra jos svajonių vyras.
Kad savybes, kurias turėtų turėti jos brangusis, įvardyti būtų lengviau, Simona paklausė savęs: o kaip noriu jaustis šalia išrinktojo?
Ir kodėl turėtų būti kaip nors kitaip? Tikėti savo laime labai svarbu, nes vienintelis jai pakenkti galintis dalykas – menka savivertė, nepasitikėjimas savimi.
Nusipiešusi savo svajonių partnerį Simona iškėlė sau dar vieną svarbų klausimą: o kokia moteris tiktų jos susikurtam idealui į porą? Ar aš panaši į tą dievybę? Kai kurios Simonos savybės jai pačiai kliuvo, todėl moteris pasiraitojo rankoves ir pradėjo dirbti – kad pati su savimi geriau sutartų ir, žinoma, dėl jo, dėl būsimojo.
Sena išmintis byloja: iš gyvenimo gauname ne tai, ko norime, o kas esame. Pamačiusi, kad nori geresnio partnerio, nei yra ji pati, Simona suprato iki savo svajonių žmogaus gausianti užaugti.
O ką bendra su Simonos antrosios pusės susiradimu turėjo kraustynės į naują butą?
Simonos gyvenimas, kaip sakė ir jos brolienė, jau daug metų tekėjo ta pačia vaga.
Išsikrausčiusi iš ankstesnių namų pirmiausia Simona įgavo visiškai kitokios gyvybinės energijos – juk net į darbą vyko kitu maršrutu, o ką jau kalbėti apie aplinką, naujus kaimynus.
Nuo šiol Simona viena rūpinosi ir savo naujuoju butu, ir savo gyvenimu – ji tapo savo gyvenimo atradėja ir šeimininke.
Prieš kraustynes Simona skyrė laiko išsikuopti – kilnodama senus daiktus sprendė, ko jai nebereikės. Ji išmetė 16 maišų nereikalingų daiktų! Tokia daiktų, o sykiu ir gyvenimo, revizija kaip kompiuterio perkrovimas naudinga kiekvienam, pasiryžusiam į gyvenimą įsileisti pokyčių.
Simona tapo dėmesingesnė naujai aplinkai, o jos akys vėl suspindėjo. Ji ilgai laukė savo žmogaus, bet nė akimirkos nebuvo susimąsčiusi, kad jam jos gyvenime tiesiog nebuvo vietos šalia senos rutinos ir senų daiktų.