Tėvai nežinojo, kaip elgtis
Būdamas trejų metų Timas rengėsi vyresnės sesers suknelėmis, žaidė su lėlėmis Barbėmis ir tvirtino: „Aš esu mergaitė".
Tėvai manė, jog visa tai praeis: daugelį vaikų užklumpa toks metas. Bet kai ketverių metų Timas po apsilankymo kirpykloje rėkė, verkė ir su žirklėmis rankose bėgo į savo kambarį šaukdamas: „Nupjaukit man tą daiktą", tėvai suprato: tai jau rimta. Nuo to laiko namuose Timas tapo Tina.
Internete tėvai susipažino su istorijomis vyrų ir moterų, kurie jau vaikystėje jautėsi nelaimingi turėdami ne tą kūną, o tapę suaugusiais pakeitė lytį.
Pakeisti lytį -- tai reiškia operacijomis pakeisti kūną ir visą gyvenimą vartoti hormonus.
Gal Timo tėvams reikėjo anksčiau kreiptis į psichiatrą? Bet, tiesą sakant, kodėl?
Tina žaidė su draugėmis mergaitiškus žaidimus, šventė jų gimtadienius, į baleto pamokas visuomet eidavo vilkėdama suknelę. Bet mokykloje Tina dėvėjo kelnes.
Mokytojai gyrė jos pavyzdingą elgesį, o kai mokyklos kieme pasigirsdavo žodžiai „transseksualas" arba „gėjus", ji pasišalindavo.
„Tiną visuomet laikėme mergaite, ir tai nesukėlė mums jokių problemų. Šeimos gyvenimas buvo visiškai normalus", - pasakojo Tinos tėvas.
Sąlygina ramybė tęsėsi tol, kol nepasirodė paauglystės požymiai. Kai 12-metės Tinos balsas pradėjo skambėti dusliai, ją apėmė panika.
Ji nenorėjo tapti plačiapečiu, bosu dudenančiu jaunuoliu, kuris neatrodys panašus į moterį. Tik hormonai galėjo užkirsti kelią tam, kad Tina prieš jos valią vėl netaptų Timu. Į ką reikėjo kreiptis šeimai?
„Esant širdies sutrikimui, padeda kardiologas. O jeigu vaikas - transseksualus, visi specialistai turi savo nuomonę", -- skundėsi Tinos motina.
„Gydyti hormonais? Keisti lytį? Kaip galite tai siūlyti savo vaikui?" - klausė gydytojas tėvų, įvertindamas Tinos būklę.
Mergaitė buvo siunčiama net į psichiatrijos kliniką. Ramus šeimos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.
„Kodėl nenori būti vaikinu? Ar mėginai juo būti? Ką manai apie mamą? Ar buvai įsimylėjęs? Berniuką ar mergaitę? Ar patinka tavo penis?" - kamantinėjo gydytojai Tinos.
Mergaitė atsakydavo į klausimus, bet tai jai nebuvo malonu.
„Kartą pasijutau, jog esu kalta ir noriu kažko negražaus".
Medikams istorija - klasikinė
Šią istoriją psichiatras Berndas Meyenburgas laiko klasikine.
Pasak jo, transseksualumo atvejų pasitaiko gan retai, ir dėl to šioje srityje joks jaunimo psichiatras nėra sukaupęs patirties.
Tad nieko nuostabaus, kad šeimos klajoja nuo vieno specialisto prie kito.
B.Meyenburgas vadovauja Frankfurto prie Maino universitetinės klinikos specialiai vaikų ir jaunimo identiteto sutrikimų laboratorijai.
Su lyties tapatybės problemomis vaikai susiduria ne taip jau retai, ir tai dažnai išyškėja vos pradėjus jiems kalbėti.
Iš hormonų kiekio ar kompiuterinės tomogramos negalima nustatyti, ar žmogus transseksualus. Diagnozė grindžiama tuo, ar žmogus ilgai ir primygtinai laikėsi nuostatos pakeisti lytį.
B.Meyenburgas prisipažįsta, kad pastaruoju metu į jį kreipiasi vis daugiau jaunų pacientų.
„Vertinant iš medicinos taško kalba eina apie biologiškai sveiko kūno suluošinimą. Susiduriame su rimta dilema: jeigu ką nors darysime, atgal grįžti nebegalėsime. Jei paliksime gamtos valiai, - rezultatas bus tas pats", - sako B.Meyenburgas.
Psichiatro nuomone, Tinos atveju buvo padarytas didelis nusikaltimas: jai buvo leidžiama augti vyru.
B.Meyenburgas skiria laikinus lyties tapatybės sutrikimus ir „tikrą" transseksualumą. Kartą į jį kreipėsi 15-metė, nenorėjusi būti moterimi. Pasirodo, merginą išprievartavo tėvas, kai jai buvo 7 metai. Ši trauma sukėlė gilų identiteto sutrikimą, bet neturėjo nieko bendra su transseksualumu. Galiausiai mergina atsisakė jai siūlomos lyties keitimo operacijos.
Operuoti ar ne?
Transseksualumu B.Meyenburgas domisi jau nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Anuomet kai kurie psichiatrai manė, jog šią problemą reikia sieti su socialinėmis aplinkybėmis: valdinga motina, tėvo nebuvimas, psichiškai nesveiki gimdytojai, kurie savo atžaloms nebuvo tradicinių vaidmenų - tėvo ir motinos - pavyzdžiais, giliai paslėpta homoseksualių santykių baimė.
Psichologai ilgai laikėsi nuomonės, jog psichiniu požiūriu vaikai gimsta neutralūs. Kokios lyties atstovu jaučiasi žmogus, - tai socialinės aplinkos rezultatas.
Yra vaikų, kurie gimsta su abiejų lyčių - vyriškosios ir moteriškosios - požymiais. Jie vadinami hermafroditais. Anksčiau tokie asmenys buvo nedelsiant operuojami, nes psichiatrai tikino, kad jie augs neturėdami aiškios lyties tapatybės.
Vėliau daugelis jautėsi labai nelaimingi dėl chirurginiu būdu jiems primestos lyties. Kai kurie baigdavo gyvenimą savižudybe. Akivaizdu, kad šių asmenų jaučiamas lyties identitetas neatitiko biologinio kūno.
Dabar specialistai laikosi kitokios taktikos: neskuba.
Po daugelį dešimtmečių trukusių tyrimų nėra patikimų įrodymų, jog psichoterapija gali pakeisti jauno amžiaus transseksualų lyties tapatybę. Ar šiai problemai galima užkirsti kelią dar vaikystėje, - neaišku.
Toliausiai pažengė olandų ekspertai
Didžiausią patirtį šioje srityje sukaupė Olandijos ekspertai. Pastaraisiais metais lyčių aspekto komisija tyrinėjo daugiau nei 350 vaikų ir nepilnamečių, turėjusių lyties tapatybės sutrikimų.
Specialistai nustatė, kad esminiai kūno pasikeitimai lytinio brendimo metais ir priverstinis lyties keitimas psichiniu požiūriu pusiau stabilius nepilnamečius pavertė sunkiai traumuotais suaugusiais. Juos kamavo asmenybės sutrikimo, narkotikų problemos, depresijos ir persekiojo mintys apie savižudybę.
Dėl to dešimtojo dešimtmečio pabaigoje olandai kai kuriems transseksualiems nepilnamečiams labai atsargiai skyrė gydymą hormonais. Niekas vėliau nesiskundė, kad pasirinko šį kelią. Paaiškėjo, kad jų gyvenimas tapo normalesnis, džiaugsmingesnis nei tų, kurie susitaikė su jų nekenčiamu biologiniu kūnu.
Pakeitusi lytį gyvens Paryžiuje
Tinai pasisekė, nes jos biologinis pasikeitimas į mergaitę prasidėjo nuo 12 metų. Ji - jauniausia pasaulio pacientė, kuriai taikomas gydymas hormonais, sulaikęs jos, vyriškos lyties asmens, brendimo požymius.
Šios rūšies terapija skiriama labai atsargiai. Ilgalaikis hormonų vartojimas kenkia kaulų susidarymo procesui.
Tina jau kaupia pinigus būsimajai operacijai, kurią pagal įstatymus galės daryti sulaukusi 18-os metų. Po to ketina gyventi Paryžiuje.
„Juk ten manęs niekas nežino", - sako 15-metė.
Parengė Monika Jakaitytė
