Kaip moterys ištveria šį išbandymą ir kas joms padeda sunkiomis akimirkomis? Pateikiame dviejų specialistų nuomonę.
Gydytoja genetikė Eglė Butkevičienė:
„Downo sindromas – nepagydoma liga, juk neišimsi ar nepanaikinsi nereikalingos 21 chromosomos, kurią šie žmonės turi.
Šis sindromas vaikams pasireiškia skirtingai. Vieniems būdingos širdies ir kraujotakos ligos, kitiems – ne. Vieniems protinė negalia ryškesnė, kitiems – ne tokia ryški.
Vieni vaikai gali lankyti įprastą vidurinę mokyklą – jiems tereikia pritaikyti programą, jie patys savimi pasirūpina. Jei nėra didelio atsilikimo, problemų su jais mažiau.
Bet yra tokių, kuriems vieną širdies operaciją keičia kita. Su jais rūpesčių daugiau. Kai kurie dėl širdies ir kraujotakos sutrikimų miršta anksčiau nei sveikieji.
Neįmanoma ramiai priimti žinios apie sergantį kūdikį. Moterys patiria didelį šoką, stresą.
Sprendimą gimdyti tokį vaikelį priimu labai palankiai. Jei yra galimybė išsaugoti gyvybę, reikia juo pasinaudoti. Svarbu, kad moterį palaikytų šeima.
Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas Aleksandras Alekseičikas:
„Tėvai žinią apie Downo sindromu sergantį vaiką priima labai įvairiai. Vieni gali reaguoti į nesveiką vaiką kaip į didelę bėdą, katastrofą, bausmę. Kiti – kaip į išbandymą, treti – kaip į dovaną.
Tėvams duodu paskaityti knygą, kurią parašė tėvai, auginantys Downo sindromą turinčius vaikus. Ši knyga veikia kaip vaistai.
Downo sindromu sergantys vaikai savo paprastumu labai daug padovanoja tėvams ir kitiems, tėvus paverčia tikrais tėvais ir tikrais žmonėmis. Lengva mylėti tuos, kurie mus myli, bet kai mylime tuos, kurie negali mūsų mylėti, iš tiesų subręstame. Jei tėvai moka tokį vaiką mylėti, jie tikrai yra geri tėvai".